Šrifto dydis:
2012-11-07

Bibliotekininkai Karaliaučiuje: Trys keliaujančios knygų mugės


Autorius: Dalia Užpelkienė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė
Rubrikose: Įvairenybės » Knygų kampelis  Žymos: ,

 

Šilutiškiai su kolegomis Kaliningrado A. P. Gaidaro sritinėje bibliotekoje. Nuotraukos Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

 

Istorija taip lėmė, kad etninės baltų žemės prie Kuršių marių, dar ir dabar vadinamos Mažąja Lietuva, yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Geldapės su dalimi Rytprūsių – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijoje. Visose šiose valstybėse šilutiškiai bibliotekininkai turi savo profesijos „ryšininkų“. Jau daugiau kaip du dešimtmečius šilutiškiai bičiuliaujasi su Punsko lietuvių kultūros namais ir Punsko Vasario 16-osios gimnazija (Lenkijoje) , Kaliningrado A. P. Gaidaro sritine, Sovetsko miesto ir Kaliningrado miesto centrine bibliotekomis (Rusijoje), darbščiaisiais kolegomis – Vakarų Lietuvos krašto viešųjų bibliotekų bibliotekininkais. Nenutrūkstantis istorinės ir dabarties lietuviškos knygos pažinimo kelias, kasmet įdomybėms sujungia bibliotekininkus abipus Nemuno ir senųjų dzūkų gyvenamajame Lietuvos pasienyje ties Punsku… Šįkart šilutiškiai vyko į Karaliaučiaus kraštą vykdyti Kultūros ministerijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Šilutės raštijos ir knygių draugijos bei pamario verslininkų finansuoto tarptautinio projekto „Trys keliaujančios knygų mugės: Lietuviško žodžio akiračiai“ baigiamąjį etapą. Pirmasis vyko Šilutėje gegužę („Poezijos diena – Vakarų krantas“), antrasis – išvykoje į Ararato sritinę biblioteką Armėnijoje („Lietuviško žodžio akiračiai“). Trečiasis ir baigiamasis keliaujančių knygos mugių etapas „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“ perkėlė projekto vykdytojus ir jų idėjas į istorinę Rytprūsių knygininkų, turinčių glaudžių sąsajų su Šilutės kraštu, žemę Karaliaučių, jo bibliotekas ir Tolminkiemį.

 

Jono Mačiulio Maironio metus išlydint, Kristijono Donelaičio pasitinkant

 

Pakeliui šilutiškiai apsilankė Sovetsko Isaako Jakovlevičiaus Rutmano vardo bibliotekoje ir susipažino su naujai įrengta jo memorialine ekspozicija. Bibliotekos direktorė Galina Utkina, įspūdingai pristačiusi savo miesto garbės piliečio, žinomo istoriko ir rašytojo I. J. Rutmano (1926- 2003 ) atminimo įamžinimui atidarytą ekspoziciją, pasidžiaugė, kad ją įrengti Sovetsko bibliotekininkus paskatino šilutiškių Knygos muziejaus pavyzdys ir jame nuosekliai rengiamos istorinės tematikos parodos. Greta istorinės dokumentikos apie ne tik Karaliaučiuje, bet Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomą asmenybę, yra ir šilutiškių bibliotekininkų kartu su šviesios atminties I.J. Rutmanu nuveiktų darbų liudijimai: nuotraukos apie pirmąją šilutiškių bibliotekininkų surengtą Mažosios Lietuvos veikėjo, rašytojo ir švietėjo Vydūno 130-ojo gimtadienio šventę, vykusią (1998) Sovetske, prie namo Klauzijaus 27A (dab. Lenino g. 17), tapusio paskutine mąstytojo gyvenimo vieta. Su Sovetsko miesto bibliotekininkais (nuo 1974) bendradarbiaujantys šilutiškiai susitarė, kad kitąmet F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bus surengta I. J. Rutmano vertingos istorinės kolekcijos paroda, dalyvaujant autoriaus našlei Zinaidai V. Rutman.

 

Kelias į senąjį Karaliaučių tradiciškai neprailgo. Nors žvilgsnis klaidžiojo po laiko nuniokotus, bet vis tiek didingus senosios architektūros statinius, dalgio pasiilgusius pakelių piktžolynus, vietinių vadinamus „sosnovskio barščiais“, vidinės nuojautos žadėjo jaukų pasibuvimą su saviškiais… Neklydome. Moderniai įrengtose A. P. Čechovo vardo Kaliningrado miesto centrinės bibliotekos ketvirtojo filialo patalpose šilutiškius bibliotekininkus draugiškai pasitiko gausus Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių draugijos narių būrys, bibliotekos direktorė Jelena Michailovna Aleksandronec ir kolegos bibliotekininkai. Praėjusių metų spalį šilutiškiai jau dalyvavo šioje bibliotekoje surengtame įspūdingame knygos vakare „Tamsoje būti šviesa“, skirtame Jono Mačiulio Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Šįkart lietuviakalbiai ir rusakalbiai knygos mylėtojai susirinko prie pamario bibliotekininkų atvežtos naujausių knygų ir fotodokumentikos šaltinių parodos „Nuo Maironio link lietuvybės“. Surengti Maironio kūrybos skaitymai, virtualiai pristatyta paroda, kolegoms padovanota įspūdinga šiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos išleista ir dar spaustuvės dažais kvepianti knyga „Maironis“ (2012). Garbaus amžiaus Kaliningrado L. Rėzos lietuvių draugijos nariui Juozui Kiaulakiui užvedus „Lietuva brangi…“, per salę nuvilnijo kartu su rusakalbiais skambanti išdidi Maironio giesmė. Po jos sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad „turininga lietuviškos knygos aplinka suburia bičiulystei, kultūrai ir Maironio pilietiškumo pamokų tąsai Karaliaučiaus žemėje gyvenančius lietuvius, rusakalbius ir kitataučius. Bibliotekininkai yra tarsi tautų santarvės misionieriai…“. Šilutiškių ir kaliningradiečių bibliotekininkų jungtinė paroda Maironiui po Karaliaučiaus mokyklas keliaus iki gruodžio. Vėliau ją pakeis fotodokumentikos ekspozicija „Kristijonas Donelaitis mene ir knygose“, kuri skirta lietuvių poezijos pradininko 300 metų gimimo sukakties pasitiktuvėms.

 

Pakeliui į Tolminkiemį šilutiškius lydėjo tikrai rusiška žiema. Apsilankę Zelenogradsko miesto J. Kuranovo vardo bibliotekoje, vėliau lydimi puikios gidės bibliotekininkės N. A. Šumilovos, mūsiškiai grožėjosi šokančių medžių alėja, Kuršių Nerijos kraštovaizdžiu, siautulinga Baltijos jūra, kuri, manoma, per audrą į aplinką išmeta nepamatuojamus jodo pliūpsnius. Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio žemėje, šilutiškių jau laukė iš Zelenogradsko ir Kaliningrado autobusais atvykusios rusakalbio jaunimo ir jų mokytojų grupės. Jaukuma dvelkė Tolminkiemio bažnyčia, pastatyta 1756-1764 m. evangelikų liuteronų kunigo, pasaulietinės lietuvių poezijos pradininko Kristijono Donelaičio rūpesčiu. Jis pats 1756 m. gegužės 28 d. pašventino bažnyčios, kurioje klebonavo keliasdešimt metų, kertinį akmenį. Gyvendamas Tolminkiemyje K. Donelaitis sukūrė pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį – „Metus“. Tokioje sakrališkoje aplinkoje šilutiškiai vedė jaunimui edukacinę pamoką „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“, pristatė virtualią parodą „Kristijonas Donelaitis: laikmečio ir dabarties liudytojai“, kurią (dešimtyje parodos stendų) pamario bibliotekininkai padovanojo K. Donelaičio muziejui. Atsidėkodama už šilutiškių kolegišką dovaną, muziejaus gidė Svetlana Sisojeva vedė nemokamą ekskursiją. Muziejaus direktorė Liudmila Silova patikino, kad dovanotos parodos stendai keliaus ne tik po visą Karaliaučiaus sritį, bet ir Rusiją, kaip sudėtinė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir Tolminkiemio muziejaus kilnojamos parodos, skirtos K.Donelaičio jubiliejui, dalis. Pasak S. Sisojevos, buvęs populiarus Tolminkiemio muziejus dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Laukiama įvairių valdžių vis dar žadamo remonto, mažas atvykstančiųjų lankomumas neįtikina Kaliningrado vietinės valdžios tokio muziejaus svarba, o lietuviams kelius į Tolminkiemį riboja sudėtingas pasienio vizų rėžimas. Nors K. Donelaičio jubiliejus bus minimas tik 2014 metais, susidomėjimas lietuvių poezijos pradininko asmenybe auga. Šių metų spalį Tolminkiemyje vyko K. Donelaičio žodžio šventė. Atvyko svečiai iš A. S. Puškino muziejaus Baltarusijoje, gretimo Černiachovsko, Kaliningrado lietuviai, kurių šiame mieste gyvena per du tūkstančius (Kaliningrado srityje apie 14000). Baltarusių ir rusų kalbomis skambėjo „Metų“ posmai, šoko folkloro kolektyvas „Svetlovčianočka“, buvo lankomos muziejaus ekspozicijos, klausomasi dabarties rusų ir lietuvių poetų eilių. Pratęsiant tradiciją ir susirinkusios publikos prašymu savo naujausią poeziją skaitė šilutiškis poetas, bibliotekininkų bičiulis ir šio projekto rėmėjas Marijus Budraitis, prieš tai miesto bibliotekoje savo kūryba žavėjęs svetingus Kaliningrado L. Rėzos lietuvių draugijos narius.

 

Atsisveikindami su Tolminkiemio bažnyčia ir sunkiai, ir lengvai užvėrėme metalu kaustytas jos duris. Lengvai todėl, kad žinojome – kitąmet būtinai sugrįšime. Sunkiai todėl, kad taip pat žinojome, vargu, ar dvasinga Kristijono Donelaičio žemė kada nors visu savo grožiu atsivers tėvynainiams. O taip norėtųsi…

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Finansuotas bibliotekininkų projektas „Literatūriniai dialogai kitaip“ Finansuotas bibliotekininkų projektas „Literatūriniai dialogai kitaip“ 

  Biblioteka – knygų ir žinių namai. Čia dirbančių specialistų užduotis – bibliotekos lankytojus ir svečius supažindinti su įvairiu » Daugiau

Hugo Šojaus muziejaus projektai Hugo Šojaus muziejaus projektai 

  Šilutės Hugo Šojaus muziejus 2020 m. jau vykdo penkis Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros paveldo departamento finansuojamus projektus » Daugiau

Kintuose vėl skambėjo muzika Kintuose vėl skambėjo muzika 

  Šeštadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi muzikos mylėtojai iš viso rajono. Vakaro metu skambėjo Anatolijaus Šenderovo, Cesar » Daugiau

Apie giedrą ir dar kai ką Apie giedrą ir dar kai ką 

  TAU literatams šią vasarą pasisekė – atšventėme net du gražius savo kolegų jubiliejinius gimtadienius. Paskutinįjį pradėjome su Kintų » Daugiau

Dailininkai piešė Šilutės gatvėse Dailininkai piešė Šilutės gatvėse 

  Liepos 13-19 dienomis Šilutėje vyko dailės pleneras. Praeiviai galėjo stebėti gatvėje piešiančius menininkus. Idėja surengti plenerą, skirtą Šilutės » Daugiau

Muzikos vakaras Kintų didžiojoje bažnyčioje Muzikos vakaras Kintų didžiojoje bažnyčioje 

  Kintų muzikos festivalis, prasidėjęs Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, tęsiasi. Penktadienio vakarą muzikos mėgėjai buvo vėl pakviesti į Naujų » Daugiau

Šilutės bibliotekininkai su interaktyviais kubais lankėsi Klaipėdoje Šilutės bibliotekininkai su interaktyviais kubais lankėsi Klaipėdoje 

  Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkai liepos 10 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos kolegų kvietimu » Daugiau

Piktupėniškiai mokėsi kūrybos ir meno paslapčių Piktupėniškiai mokėsi kūrybos ir meno paslapčių 

Birželio 30 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filiale suorganizuota kūrybinė-edukacinė popietė „Kur veda mintys svajoklės..?“, skirta Tautodailės » Daugiau

„Šviesos kampelis“, sužibęs Lumpėnuose „Šviesos kampelis“, sužibęs Lumpėnuose 

  Taip jau sutapo, kad šalyje šiemet minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas » Daugiau

Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“ Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“ 

  Birželio 25 d. Pagėgių miesto stadione vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“, » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. rugpjūčio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lie    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31