Šrifto dydis:
2014-07-18

Aido Jurkšto piešinių parodoje – Baltijos švyturiai


Autorius: Dalia Pupšytė
Rubrikose: Įvairenybės » Žmonės  Žymos:

 

Nuotraukos bibliotekos

 

Pasaulyje šviečia tūkstančiai švyturių, kuriais domisi farologai (farologija – mokslas apie švyturius). Liepos 16 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta unikali Baltijos švyturių paroda-paskaita. Jos autorius ir sumanytojas farologas Aidas Jurkštas (Palanga) švyturiais pradėjo domėtis nuo 1998 m. Švyturiai apipinti įvairiais mitais ir legendomis, įdomūs savo istorija, siekiančia Romos imperijos laikus. Taip pat A. Jurkštas turi norą juos išsaugoti ir įamžinti, kaip unikalų jūrinį reiškinį farologijos istorijoje, bei užsibrėžė tikslą išleisti švyturių enciklopediją, kurioje jie bus pavaizduoti ir aprašyti. Anot autoriaus, patys seniausi švyturiai nyksta ir po kelių šimtų metų jų gali tiesiog nelikti. Nuolat tobulėjančios modernios technologijos, navigacinės, skaitmeninės sistemos prisideda prie švyturių paskirties silpnėjimo tendencijų.

 

Švyturys (angl. lighthouse) – bokštas, skleidžiantis šviesą, padedantis laivams orientuotis jūroje. Švyturio šviesos spindulio blyksniai matomi už 30-40 km. Taip pat jie siunčia radijo ir garso signalus, padedančius laivavedžiams nustatyti laivo buvimo vietą, pakrantę, apeiti pavojingas kliūtis jūroje.

 

Paskaitoje A. Jurkštas paminėjo ir XIX a. švedų mokslininką, fiziką ir inžinierių, Nobelio fizikos premijos laureatą N.G. Daleną ir jo nuopelnus išrandant švyturio šviesos šaltinio uždegimo ir užgesinimo automatinius įrenginius.

 

Švyturiai palydi laivus į tolimas keliones, rodo kelią nepažįstamuose vandenynuose, neleidžia paklysti, užplaukti ant povandeninių uolų. Švyturio viduje paprastai būna sraigtinės formos laiptai, nes taip yra patogiau užlipti į švyturio bokštelį. Kai kuriuose ypatingai senuose švyturiuose pirmajame aukšte yra net koplyčia. Pvz., pietų Prancūzijos karališkame švyturyje pirmajame aukšte melsdavosi karaliai. Šiuo metu jame gali apsilankyti turistai.

 

Prelegentas trumpai apžvelgė ir žymiausių pasaulio bokštų-švyturių istoriją, paminėdamas Aleksandrijos švyturį – vieną iš pirmųjų ir seniausių pasaulio švyturių. Vargu ar kas iš susirinkusios auditorijos galėjo pasakyti, kada ir kokio aukščio jis buvo pastatytas. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Vienas iš jų yra 140 metrų aukščio Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys, pastatytas 283 m. pr. m. e. Faro saloje. Pačiame švyturio viršuje daugiau kaip tūkstantį penkis šimtus metų degė laužas, kuris laivams rodė kelią. Šio švyturio atvaizdas yra išlikęs ant senovinių Romos imperijos monetų.

 

Švyturių statymo idėja kilo nuo laužų deginimo ant kranto, kad jūreiviai jūroje matytų kelią. Tik praėjusiame šimtmetyje laužai užleido savo vietą žvakėms, alyvmedžio aliejaus ir žibalinėms lempoms. Edisono Lamanšo švyturyje degė 24 žvakės, jos svėrė po 3 kilogramus.

 

Senovėje švyturius prižiūrėjo prižiūrėtojai, kurie buvo atskirti nuo pasaulio. Kelias iki artimiausios gyvenvietės buvo labai tolimas, tad keliauti pėsčiomis ar plaukti tekdavo kelias valandas. Darbas švyturyje buvo labai pavojingas – įsisiautėjusi jūra grasindavo pražūtimi net labai gerai į uolas įtvirtintiems švyturiams.

 

Parodos autoriaus paskaitoje buvo paminėta dar viena intriguojanti ir gal daugeliui nežinoma detalė, susijusi su švyturiais. Įdomu tai, kad švyturiai buvo statomi ne tik sausumoje, bet ir pačioje jūroje. Atplukdžius laivą su degančiu žibintu, laivas numesdavo inkarą ir plūduriuodavo kaip ženklas, rodantis kelią jūroje. Tarptautiniu susitarimu tokie laivai-švyturiai buvo raudonos spalvos su baltais milžiniškais užrašais ant laivo šonų.

 

Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m. Ventės rago švyturio amžius siekia 1863 m., Uostadvario – 1873 m., Nidos – 1874 m., Pervalkos (vadinamas Arklių) – 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje – 1957 m. Visi šie švyturiai įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

 

Autoriaus A. Jurkšto ekspozicijoje pavaizduoti devynių Baltijos jūrą supančių šalių švyturiai. Įdomu ir tai, kad sovietmečiu švyturiai buvo laikomi strateginiu objektu. Šalia jų buvo draudžiama bet kokia aukštų pastatų statyba bei jų fotografavimas, populiarinimas.

 

Susirinkę į A. Jurkšto piešinių parodos pristatymą šilutiškiai turėjo puikią galimybę sužinoti daug įdomių faktų, detalių apie švyturius, kaip jūrinius objektus, jų istoriją, paskirtį, bei naudą. Paskaitos dalyviai uždavė nemažai klausimų, domėjosi, kas finansuodavo šių objektų statybą, kokie švyturiai yra seniausi, kokią techniką autorius naudoja piešdamas kruopščius švyturių eskizus.

 

Autorius eksponuoja tik mažą dalį savo švyturių eskizų kolekcijos, kurių šiuo metu turi nupiešęs apie 1500. Piešiniuose vaizduojami Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos bei Švedijos švyturiai. Didžioji dalis piešinių šiuo metu eksponuojama tarptautinėje parodoje Lenkijoje.

 

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje A. Jurkšto piešinių paroda „Baltijos švyturiai“ veiks iki rugpjūčio 2 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

 

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose 

  Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų » Daugiau

Skaitymo skatinimo akcija „Kalėdos su knyga“ ir Metų nominacijų paskelbimas šiemet vyko kitaip Skaitymo skatinimo akcija „Kalėdos su knyga“ ir Metų nominacijų paskelbimas šiemet vyko kitaip 

    Visi su ilgesiu prisimename praėjusiais metais Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį skaitymo skatinimo akcijos baigiamąjį renginį » Daugiau

Iš tamsos į šviesą Iš tamsos į šviesą 

  Akimirką buvau pamiršusi: „Ir jam šią akimirką skirtas / Tas didelis gražumas / – Būti.: (P. Žemgulytė, Eilėraštis » Daugiau

Šilutės bibliotekoje – interaktyvus žemėlapis „Pamario raštijos lobynas“ Šilutės bibliotekoje – interaktyvus žemėlapis „Pamario raštijos lobynas“ 

  Nauja kultūros paslauga – interaktyvus stalas su žemėlapiu „Pamario raštijos lobynas“ – jau Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje! » Daugiau

Literatūros ir meninės kūrybos simbiozė Literatūros ir meninės kūrybos simbiozė 

  Jau savaitė nuvilnijo, kai Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko virtualus literatūrinis susitikimas su knygų vaikams autore, grafikos » Daugiau

Literatūriniai dialogai kitaip Literatūriniai dialogai kitaip 

  Šiuo metu įvestas visuotinis karantinas riboja kultūrinį gyvenimą, renginių organizavimą bei jų lankymą kultūros įstaigose, tarp jų ir » Daugiau

Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis 

  Šilutės TAU literatai pirmojo Covid –19 karantino metu sąžiningai rašė dienoraštį – tiesiog tai, kaip išgyveno vieną ar » Daugiau

Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija 

  Spalio 13 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė literatūrinį susitikimą su poete Gerda Jankevičiūte-Petraitiene. Renginį vedė meno » Daugiau

Klasikos gerbėjams pristatyta poezijos ir muzikos programa „Romantizmo paslaptys“ Klasikos gerbėjams pristatyta poezijos ir muzikos programa „Romantizmo paslaptys“ 

  Spalio 2 dieną šilutiškiai buvo pakviesti į Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį poezijos ir muzikos vakarą „Romantizmo » Daugiau

Kultūros projektas „Ne-miegantys miestai“, apjungęs penkis Lietuvos miestus, į renginius kvietė ir šilutiškius Kultūros projektas „Ne-miegantys miestai“, apjungęs penkis Lietuvos miestus, į renginius kvietė ir šilutiškius 

  Spalio 2–9 dienomis penki Lietuvos miestai tapo vieno projekto dalimi ir savo viešąsias erdves atvėrė kultūros renginiams. Spalio » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2021 m. vasario mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Sau    
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728