Šrifto dydis:
2014-07-18

Aido Jurkšto piešinių parodoje – Baltijos švyturiai


Autorius: Dalia Pupšytė
Rubrikose: Įvairenybės » Žmonės  Žymos:

 

Nuotraukos bibliotekos

 

Pasaulyje šviečia tūkstančiai švyturių, kuriais domisi farologai (farologija – mokslas apie švyturius). Liepos 16 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta unikali Baltijos švyturių paroda-paskaita. Jos autorius ir sumanytojas farologas Aidas Jurkštas (Palanga) švyturiais pradėjo domėtis nuo 1998 m. Švyturiai apipinti įvairiais mitais ir legendomis, įdomūs savo istorija, siekiančia Romos imperijos laikus. Taip pat A. Jurkštas turi norą juos išsaugoti ir įamžinti, kaip unikalų jūrinį reiškinį farologijos istorijoje, bei užsibrėžė tikslą išleisti švyturių enciklopediją, kurioje jie bus pavaizduoti ir aprašyti. Anot autoriaus, patys seniausi švyturiai nyksta ir po kelių šimtų metų jų gali tiesiog nelikti. Nuolat tobulėjančios modernios technologijos, navigacinės, skaitmeninės sistemos prisideda prie švyturių paskirties silpnėjimo tendencijų.

 

Švyturys (angl. lighthouse) – bokštas, skleidžiantis šviesą, padedantis laivams orientuotis jūroje. Švyturio šviesos spindulio blyksniai matomi už 30-40 km. Taip pat jie siunčia radijo ir garso signalus, padedančius laivavedžiams nustatyti laivo buvimo vietą, pakrantę, apeiti pavojingas kliūtis jūroje.

 

Paskaitoje A. Jurkštas paminėjo ir XIX a. švedų mokslininką, fiziką ir inžinierių, Nobelio fizikos premijos laureatą N.G. Daleną ir jo nuopelnus išrandant švyturio šviesos šaltinio uždegimo ir užgesinimo automatinius įrenginius.

 

Švyturiai palydi laivus į tolimas keliones, rodo kelią nepažįstamuose vandenynuose, neleidžia paklysti, užplaukti ant povandeninių uolų. Švyturio viduje paprastai būna sraigtinės formos laiptai, nes taip yra patogiau užlipti į švyturio bokštelį. Kai kuriuose ypatingai senuose švyturiuose pirmajame aukšte yra net koplyčia. Pvz., pietų Prancūzijos karališkame švyturyje pirmajame aukšte melsdavosi karaliai. Šiuo metu jame gali apsilankyti turistai.

 

Prelegentas trumpai apžvelgė ir žymiausių pasaulio bokštų-švyturių istoriją, paminėdamas Aleksandrijos švyturį – vieną iš pirmųjų ir seniausių pasaulio švyturių. Vargu ar kas iš susirinkusios auditorijos galėjo pasakyti, kada ir kokio aukščio jis buvo pastatytas. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Vienas iš jų yra 140 metrų aukščio Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys, pastatytas 283 m. pr. m. e. Faro saloje. Pačiame švyturio viršuje daugiau kaip tūkstantį penkis šimtus metų degė laužas, kuris laivams rodė kelią. Šio švyturio atvaizdas yra išlikęs ant senovinių Romos imperijos monetų.

 

Švyturių statymo idėja kilo nuo laužų deginimo ant kranto, kad jūreiviai jūroje matytų kelią. Tik praėjusiame šimtmetyje laužai užleido savo vietą žvakėms, alyvmedžio aliejaus ir žibalinėms lempoms. Edisono Lamanšo švyturyje degė 24 žvakės, jos svėrė po 3 kilogramus.

 

Senovėje švyturius prižiūrėjo prižiūrėtojai, kurie buvo atskirti nuo pasaulio. Kelias iki artimiausios gyvenvietės buvo labai tolimas, tad keliauti pėsčiomis ar plaukti tekdavo kelias valandas. Darbas švyturyje buvo labai pavojingas – įsisiautėjusi jūra grasindavo pražūtimi net labai gerai į uolas įtvirtintiems švyturiams.

 

Parodos autoriaus paskaitoje buvo paminėta dar viena intriguojanti ir gal daugeliui nežinoma detalė, susijusi su švyturiais. Įdomu tai, kad švyturiai buvo statomi ne tik sausumoje, bet ir pačioje jūroje. Atplukdžius laivą su degančiu žibintu, laivas numesdavo inkarą ir plūduriuodavo kaip ženklas, rodantis kelią jūroje. Tarptautiniu susitarimu tokie laivai-švyturiai buvo raudonos spalvos su baltais milžiniškais užrašais ant laivo šonų.

 

Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m. Ventės rago švyturio amžius siekia 1863 m., Uostadvario – 1873 m., Nidos – 1874 m., Pervalkos (vadinamas Arklių) – 1900 m., Šventosios švyturys Palangoje – 1957 m. Visi šie švyturiai įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jie turi istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

 

Autoriaus A. Jurkšto ekspozicijoje pavaizduoti devynių Baltijos jūrą supančių šalių švyturiai. Įdomu ir tai, kad sovietmečiu švyturiai buvo laikomi strateginiu objektu. Šalia jų buvo draudžiama bet kokia aukštų pastatų statyba bei jų fotografavimas, populiarinimas.

 

Susirinkę į A. Jurkšto piešinių parodos pristatymą šilutiškiai turėjo puikią galimybę sužinoti daug įdomių faktų, detalių apie švyturius, kaip jūrinius objektus, jų istoriją, paskirtį, bei naudą. Paskaitos dalyviai uždavė nemažai klausimų, domėjosi, kas finansuodavo šių objektų statybą, kokie švyturiai yra seniausi, kokią techniką autorius naudoja piešdamas kruopščius švyturių eskizus.

 

Autorius eksponuoja tik mažą dalį savo švyturių eskizų kolekcijos, kurių šiuo metu turi nupiešęs apie 1500. Piešiniuose vaizduojami Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos bei Švedijos švyturiai. Didžioji dalis piešinių šiuo metu eksponuojama tarptautinėje parodoje Lenkijoje.

 

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje A. Jurkšto piešinių paroda „Baltijos švyturiai“ veiks iki rugpjūčio 2 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

 

 

 

Myliu Silute

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Piktupėniškiai mokėsi kūrybos ir meno paslapčių Piktupėniškiai mokėsi kūrybos ir meno paslapčių 

Birželio 30 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filiale suorganizuota kūrybinė-edukacinė popietė „Kur veda mintys svajoklės..?“, skirta Tautodailės » Daugiau

„Šviesos kampelis“, sužibęs Lumpėnuose „Šviesos kampelis“, sužibęs Lumpėnuose 

  Taip jau sutapo, kad šalyje šiemet minimą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Lumpėnų filialas » Daugiau

Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“ Pagėgiuose vyko pleneras „Kultūros ženklai mažojoje skulptūroje“ 

  Birželio 25 d. Pagėgių miesto stadione vyko Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įgyvendinamo projekto „Vydūnas: atminties ženklai Pagėgiuose“, » Daugiau

Šilutės bibliotekoje lankėsi svečiai iš LR konsulato Sovetske Šilutės bibliotekoje lankėsi svečiai iš LR konsulato Sovetske 

  Birželio 17-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi svečiai iš LR konsulato Sovetske.     Įgaliotoji ministrė Daiva » Daugiau

Mokiniai Šilutės kraštą atranda interaktyviai Mokiniai Šilutės kraštą atranda interaktyviai 

  Teikiant Kultūros paso paslaugą „Šilutės kraštą atrandame interaktyviai“, remiamą LR Kultūros ministerijos, birželio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio » Daugiau

Jeigu būtų…   arba  kaip aš palikau be ožkelės Jeigu būtų… arba kaip aš palikau be ožkelės 

  Šiuo metu nedidelio TAU literatų būrelio narių gražiausias žodis, tariamas su ilgesinga intonacija, yra pasiilgau: pasiilgau pokalbių apie » Daugiau

Šilutėje vyks visą šalį apjungiančios muzikinės akcijos „Ačiū, Lietuva“ koncertas Šilutėje vyks visą šalį apjungiančios muzikinės akcijos „Ačiū, Lietuva“ koncertas 

  Birželio 1 d. 17 val. Šilutėje vyks visą šalį apjungiančios muzikinės akcijos „Ačiū, Lietuva“ koncertas. Koncerte dalyvaus Šilutės » Daugiau

Nauja paslauga jau greit kvies sugrįžti į biblioteką Nauja paslauga jau greit kvies sugrįžti į biblioteką 

  Lietuvos kultūros tarybai priėmus sprendimą skirti dalinį finansavimą tęstiniam Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektui „Jaunųjų technologų akademija » Daugiau

Vėjūna Žalalytė – Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems Vėjūna Žalalytė – Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems 

  Kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi turėti lengvai pasiekiamas kultūros paslaugas. Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti » Daugiau

Europos dienos minėjimas Pagėgių krašte „Kai gimtinės žavesy Europą atrandi…“ Europos dienos minėjimas Pagėgių krašte „Kai gimtinės žavesy Europą atrandi…“ 

  Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenės iniciatyva, šiemet Europos diena Pagėgių krašte paminėta kitaip nei visada – gamtos » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2020 m. liepos mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bir    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031