Šilutės šaulių kuopoje vyko neeilinis kuopos posėdis

Nuotrauka Lijanos Jagintavičienės

Metams baigiantis Šilutės šaulių 8-ojoje kuopoje vyko neeilinis kuopos posėdis, kurio metu paminėtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos respublikos 90 metų jubiliejus, įteikti apdovanojimai šauliams už nuopelnus kuopai ir priimti sprendimai dėl kuopos vardo „Šilutės šaulių kuopa“ atstatymo.

Susirinkusiuosius pasveikinęs kuopos vadas Donatas Jaunius, visiems priminė jog 2013-aisiais minimas jubiliejus, kuris itin svarbus mūsų kraštui. Klaipėdos sukilimo metu 1923 metais, pasitelkus karines priemones ir taktiką, Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. „Prieš pradėdamas sukilimą, vienas iš sukilimo vadų Ernestas Galvanauskas dėl geopolitinės situacijos ir savo diplomatinių gebėjimų gavo neoficialų Vokietijos ir Sovietų Rusijos pritarimą šiai išsivadavimo akcijai. Ji tęsėsi 11 dienų“, pasakojo D.Jaunius. Tuomet apie 1400 Lietuvos vyrų pasiekė daugiau nei visos to meto diplomatinės iniciatyvos. Apsupta vietinė 250 prancūzų karių įgula pasidavė. Galiausiai, pasitelkus politines priemones, Klaipėdos kraštui buvo suteikta teisė laisvai apsispręsti dėl savo ateities.

Priminęs istoriją, kuopos vadas apdovanojo Šilutės šaulių kuopos narius už nuopelnus kuopai ir Tėvynei apdovanojimo pažymėjimais bei atminimo medaliais „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos Respublikos 90 metų“. Jie įteikti šauliams: Antanui Balandžiui, Justinui Montrimui, Vaclovui Mažonui, Justui Petkevičiui, Audriui Nikanovui, Nerijui Srūgiui, Audronei Rupainytei, Kristinai Pučkoriūtei, Lijanai Jagintavičienei, Ingridai Slavickaitei. Apdovanotas ir kuopos draugas korespondentas Edvardas Lukošius.

Neeiliniame posėdyje svarstytas ir itin svarbus klausimas – naujos asociacijos „Šilutės šaulių kuopa“ įkūrimas. Kuopai pritarus, D.Jaunius pakvietė šaulius Audronę Rupainytę, Mindaugą Gedrimą bei Darių Urboną ir visi pasirašė naujos asociacijos steigimo dokumentus. Todėl nuo šiol, po 90 metų, vėl organizuotai veikia visuomeninė organizacija – asociacija „Šilutės šaulių kuopa“.

Po posėdžio D.Jaunius pastebėjo, kad knygoje „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ rašoma, kad 1923 metais gruodžio 27 dieną Šilutėje įvyko Klaipėdos rinktinės kuopų vadų suvažiavimas. „Po 90 metų, gruodžio 26 dieną, Šilutėje įvyko neeilinis kuopos posėdis, kurio metu priimtas svarbus sprendimas dėl kuopos vardo atstatymo ir asociacijos įkūrimo“, – dalijosi savo pastebėjimais vadas ir tikino, kad tokia posėdžio data pasirinkta atsitiktinai.