Žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“

Nuotraukos Virginijos Langienės

Balandžio 10 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vyko žemaitiškų papročių popietė „Ei, žemaiti“, skirta Velykų papročius. Renginyje dalyvavo Žemaičių Naumiesčio etnokultūros centro Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“ (vad. Adma Baltutienė).

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Šiais metais sukanka 800 metų, kai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos vardas (lot. Samogitia). Degučių kaimo folkloro kolektyvas „Pilutė“, gyvuojantis jau 20 metų, kūrinius atlieka žemaičių tarme. Popietės metu kolektyvo vadovė Adma Baltutienė papasakojo apie žemaičių papročius ir tradicijas, būdingas žemaičiams. Žemaičiai – tie žmonės, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, net dabar apsilankius Žemaitijoje dažnai galima išgirsti žemaičių tarmę. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip ištaria dvibalsius uo ir ie, skirstomi į dounininkus, donininkus ir dūnininkus.

Artėja Velykos, Didžioji savaitė, pasiruošimas šventėms. Būtent apie šio laikotarpio žemaičių papročius papasakojo A. Baltutienė: kaip žmonės ruošdavosi šventei, kaip ją švęsdavo. Velykos – tai šeimos šventė, kurią švęsti rinkdavosi patys artimiausi žmonės. O kokia šventė be žemaitiškų dainų, būdingų Velykų laikotarpiui. Šių dainų, atliekamų Degučių kaimo folkloro kolektyvo „Pilutė“, turėjo galimybę pasiklausyti visi susirinkusieji.

Renginio metu pasisakė ir Gardamo kunigas Antanas Gylys. Jo gimtinė – Plateliai. Popietės dalyviai išgirdo to krašto žemaitišką tartį.

O kokiam etnografiniam Lietuvos regionui priskiriamas Gardamas? Tai yra Žemaitijos paribys, tad renginio metu girdėti pasakojimai ir dainos gardamiškiams buvo labai artimi.