Voitiech Deniuš: Dėl rinkimų Šilutės rajone

Rusnės seniūno Voitiech Deniuš manymu politika Lietuvoje yra vykdoma nusikalstamais metodais. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Rusnės seniūnas Voitiech Deniuš „Šilutės žinioms“ atsiuntė laišką, kuriame išsakė savo nuomonę dėl Lietuvoje ir Šilutės savivaldybėje susidariusios ydingos politinės situacijos ir kaip nusikalstamai ji vykdoma. Jis nuogąstauja, kad dar nėra galimybės merus Lietuvoje rinkti tiesiogiai bei pataria kaip ateinančiuose savivaldos rinkimuose išrinkti norimą merą.

Pateikiame Rusnės seniūno Voitiech Deniuš laiško turinį:

Lietuvos Respublikos partijos, būnant valdžioje per 20 metų atidirbo, atšlifavo pesipelnymo sistemą. Valdžios atstovai „susipina“ su nusikalstamu pasauliu, su nelegaliu verslu.

Kad apvalyti „mundurą“, išsaugoti nenatūralų padorumą, į valstybės jėgas, kontrolės institucijas „sodinami“ savi žmonės. Valdžios aparatas pasikeitė, o nei teisinės, nei moralinės atsakomybės nėra. Įstatymai taikomi tik „svetimiems“.

Vadinasi, partijos – grupuotės į valdžią eina tik su vienu tikslu – pasipelnyti, siekti sau naudos, daryti žalą valstybei, gaunant „atkatų“. Realiame gyvenime valdžios atstovai grobsto, išnaudoja savo piliečius.

Turime karčią patirtį; praradome valstybingumą, kai „kilmingieji“ ciniškai pardavinėja valstybės interesus dėl savo naudos.

Būtina Vidaus reikalų, Teisingumo, STT, Saugumo, Valstybės kontrolės ir kitų jėgos struktūrų institucijas perduoti disponuoti LR Prezidentei. Prezidentę mes renkame tiesiogiai ir tiesiogiai galėsime įtakoti jėgos struktūroms. Dabar įtakoja atskiros grupuotės.

Norint pristabdyti Lietuvos Valstybės ardymą, reikia mobilizuoti šalies bendruomenę: miestų grąžinimo, afganistaniečių, karių palikuonių draugijas apjungti į Valstybės gynimo draugiją, kuri palaikytų kūrybines jėgas Valstybėje.

Pirmas žingsnis atstatant teisingumą, apribojant stambių partijų savivalę – tiesioginiai rajono mero rinkimai. LR Seimas atmetė, atsisakė priimti šio įstatymo pataisas.

Turime pakeisti ydingą, lietuvišką rinkimų tradiciją: per rinkimus – broliai, lietuviai, po rinkimų – runkeliai, šunauja. Dauguma taip nesako, bet šaltai ir ciniškai taip daro. Ir mąsto taip – už 10-100 litų nupirksime balsų. Kaip reikia išsigimti, kad taip niekinti savo bendratautiečius ir bendrapiliečius.

Vis dėlto dauguma rinkėjų mąsto blaiviai. Mes dažnai griebiamės kraštutinumų, tai renkame tik gerą žmogų, tai juokdarius išrenkame.

Nereikėtų sulaukti stichinio maišto, gaivališko piketo, kada gali būti naikinama visa civilizacija – istorijoje juk buvo tokių sukrėtimų.