Vėjūna Žalalytė – Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems

Nuotraukos Šilutės kultūros ir pramogų centro

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi turėti lengvai pasiekiamas kultūros paslaugas.

Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose ir atokesniuose miesteliuose. Patogiai prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir tiesiogiai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę.

„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji mažesnė. Kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius paslaugų rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – sako kultūros viceministrė Zita Bružaitė.

Kultūros pasiekiamumo problema Lietuvos regionuose

„Nepaisant tankaus kultūros paslaugų teikėjų tinklo, bei investicijų į jo modernizavimą ir aktualizavimą, kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumas regionuose išlieka problematiškas. Tai lemia žemą visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, bei riboja kultūrinį, socialinį ir ekonominį regionų potencialą. Tolygi kultūros sklaida yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga.“ – sako kultūros sektoriaus ekspertas Eugenijus Kaminskis iš agentūros „Xwhy“.

Lietuvos gyventojui patogiausiai prieinama kultūros įstaiga yra biblioteka, jų tinklas tankiai išsidėstęs ir todėl yra arčiausiai gyventojo. Mažiausiai prieinamos, pasak gyventojų, yra profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos¹. Šios paslaugos yra didmiesčiuose ir pasiekia tik dalį gyventojų per trupių gastroles į mažesnius miestus.

Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis, pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos: profesionalus scenos menas, festivaliai

Vykdomas „Kurk Lietuvai“ projektas sprendžia kultūros prieinamumo klausimą

Kultūros ministerija siekia užtikrinti, kad bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas ir kad kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc. Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose problemos. Į projektą įsitrauks ir Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formuotojai.

„Nacionaliniame pažangos plane, šalia kitų, yra planuojamos bazinės kultūrinės paslaugos, ko mes dabar neturime. „Kurk Lietuvai“ projektas ruoš modelį kokios kultūros paslaugos ir kokiu kelionės atstumu turėtų būti prieinamos, ir kaip valstybė gali investuoti, kad regione ta paslauga būtų prieinama.“ – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Projektą įgyvendina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė. „Kurk Lietuvai“ yra programa profesionalams su įgyta tarptautine darbo patirtimi, pritaikyti savo įgūdžius sprendžiant problemas viešajame sektoriuje. Vėjūna grįžo į Lietuvą po 15 metų, su tarptautine teritorinio planavimo patirtimi iš privataus sektoriaus ir atliks pirmąją Lietuvoje erdvinę kultūros paslaugų analizę. Šių metų kovo mėn. startavęs projektas nustatys kuriose Lietuvos vietovėse kultūros prieinamumas problematiškiausias, kokių kultūros paslaugų ten trūksta, ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose. Šio projekto tikslas – kad neliktų baltų dėmių Lietuvos kultūros žemėlapyje ir kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų kokybiškas kultūros paslaugas.

60 savivaldybių kultūros skyrių aktyviai darbuojasi ir renka duomenis apie vietinius kultūros veikėjus. Savivaldybėms pavesta svarbi užduotis, atskleisti pilną kultūros paslaugų vaizdą jų teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar kultūros įstaiga yra vieša, privati, ar nevalstybinė.

„O toliau svarbus regiono vaidmuo, nuspręsti kokiais būdais gerinti prieinamumą. Regiono plėtros taryba, kaip vienijanti savo apskrities savivaldybes, priims sprendimus kaip savivaldybėms pasiekti paslaugų prieinamumo rodiklius, nepaisant savivaldybių administracinių ribų. Tam, kad žmogus nesijaustų, kad jis kažką praranda gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų atžvilgiu, gyvendamas atokiame miestelyje, o ne didmiestyje“ – sako vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.

Švedijos pavyzdys

Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą. „Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių, ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo ir institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikė D. Nazarovienė.