Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis

Nuotraukos Šilutės r. savivaldybės

Šilutės rajono savivaldybės Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai liepos 11 d. dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje, kurio darbotvarkė buvo „Dėl Šilutės rajono savivaldybės tvarios energijos veiksmų plano įgyvendinimo“. Šio posėdžio tikslas buvo apžiūrėti ir išsamiau pasidomėti alternatyviais energijos šaltiniais Šilutės rajono savivaldybėje.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavo savivaldybės mero pavaduotojas, Tarybos narys, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Balčytis, savivaldybės tarybos nariai: Gintaras Bružas, Birutė Kleinaitė, Antanas Kubaitis, Jonas Purlys, Tarybos sekretorė Gintarė Tamašauskė.

Šilutės rajono savivaldybė 2009 m. Briuselyje (Belgijoje) pasirašė susitarimą – Merų paktą. Šiuo susitarimu įsipareigota mažinti CO2 išmetimo kiekį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendinti tvariosios energetikos veiksmų planą. Šilutės rajono savivaldybės tvarios energijos veiksmų planas patvirtintas2012 m. Bendradarbiaujama organizuojant bendrus seminarus su Ronneby (Švedija) ir Slavsko (Kaliningrado sritis, Rusija) savivaldybėmis siekiant puoselėti žaliąją energetiką. Planuojama, kad vienas iš minėto bendradarbiavimo seminarų bus organizuojamas ir Šilutėje, kurio metu, bus supažindinama su mūsų savivaldybėje naudojamais alternatyviais energijos šaltiniais.

Lankytasi UAB „Šilutės šilumos tinklai“ miesto ir Juknaičių katilinėse, Ramučių hidroelektrinėje, Didšilių-Rudynų vėjo jėgainių parke. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius A. M. Šaulys supažindino su įmonės darbu, ateities planais ir perspektyvomis, parodė veikiančius ir statomus katilus. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ atsakingi už šilumos tiekimą Šilutės mieste, Traksėdžių, Rusnės, Juknaičių, Kintų gyvenvietėse. Šiuo metu Šilumos tinklai naudoja 79 proc. biokuro, o pastačius naują modernų katilą, bus naudojama 100 proc. ir visiškai bus atsisakyta mazuto. Naujas katilas atitiks visus Europos Sąjungos reikalavimus, o jo garantinis periodas – 10-15 metų. Naujasis katilas bus universalus ir šildymui, bus galima naudoti pjuvenas, medžio drožles, šieną, durpes ir kt. Tarybos nariui G. Bružui pasiteiravus apie oro temperatūros įtaką šilumos gamybai, Šilutės šilumos tinklų vadovas informavo, kad visi katilai izoliuoti ir prisilietus nejuntama viduje esanti 800° temperatūra. Įmonė turi savo jėgainę, kuri pagamina apie 150 kW elektros energijos, vandens gręžinį, iš kur vanduo naudojamas tik gamybai. Sudegusio biokuro pelenus (~500 t) įmonė neatlygintinai atiduoda ūkininkams.

Pagal taikomą mokesčio už šilumą tarifą, Šilutės rajono savivaldybė yra 11 vietoje, bet, įmonės direktoriaus teigimu, kai bus pastatytas naujasis katilas, planuojama Lietuvos reitinge pakilti į 5-ąją vietą. Šiuo metu esantys katilai kas 1,5 mėnesio turi būti valomi, dėl to vis dar naudojamas mazutas (~ 1000 t. per metus), kuriam per metus išleidžiama apie 4 mln. Lt. Ateityje planuojama vietoj dabar esančių katilų statyti naujus, modernius, kurie galės būti naudojami ne tik šilumos, bet ir elektros gamybai. Šilutės šilumos tinklai – pirmieji Lietuvoje, kurie statė katilus ir šildymui pradėjo naudoti šiaudus. Traksėdžių gyvenvietėje pastatytas naujas biokuro katilas, kaip ir Šilutės mieste, įrengtas kondensacinis ekonomaizeris, kuris didina šilumos efektyvumą. Naujo katilo pastatymas ir įrengimas įmonei kainuos apie 8,8 mln. litų, iš jų 5 mln. Lt investuoja įmonė, 3,8 mln. Lt – Europos Sąjungos lėšos. Juknaičiuose statoma pastogė, kurioje bus laikomi šiaudai, skirti kūrenimui. Šiame sandėlyje planuojama laikyti iki 70 – 80 proc. kuro, todėl bus geresnis pasisavinimas (iki 25 proc.) ir sunaudojamas mažesnis kiekis kuro, o šilumos bus tiek pat.

Nuolat atnaujinamos šilumos tinklų trasos, nes įmonė patiria apie 20 – 25 proc. nuostolio. 20 proc. visų trasų jau yra atnaujinta ir yra puikiai įvertinamos patikrų metu. Jei bus teigiamai įvertintas projektas, kitais metais planuojama atnaujinti trasų už 4,5 mln. Lt, prioritetas teikiamas Laisvės al. Šilutės mieste.

Įmonės UAB „Pamario Altergrana“ laikinai einantis direktoriaus pareigas J. Jaunius supažindino su gaminama produkcija – kuro granulėmis, gaminamomis iš žolės. Šis kuras neprastesnis už kitą augalinio kuro rūšį, kai kuriais atžvilgiais yra net pranašesnis.2012 m. iš ūkininkų supirktos apie 2200 t įvairios žaliavos kuro pagaminta 1200 t, veikia 3 gamybos linijos. Ne maža dalis kuro eksportuojama į Lenkiją. Tam, kad aktyviau šis kuras būtų naudojamas Lietuvoje, reikalingi atitinkami inžineriniai sprendimai, nes skiriasi katilų montavimas.

Pabuvota Didšilių-Rudynų vėjo jėgainių parke, aplankyta Ramučių hidroelektrinė, pasidomėta jos pajėgumais ir veikimo principu. Šiuo metu dėl žemo vandens lygio hidroelektrinė pagamina apie 10 kW elektros energijos, tačiau pakilus vandens lygiui gaminama apie 120 – 130 kW, kurie perduodami elektros tinklams.