Savivaldybė: Ministerija pamiršo Mažąją Lietuvą

Šilutės rajono savivaldybė. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Šilutės savivaldybė išplatino pranešimą, kuriuo reiškia pasipiktinimą jog Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime buvo pamirštas Mažosios Lietuvos kraštas.

Pateikiame Šilutės savivaldybės pranešimą:

Kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus išplatintos informacijos

Šilutės bendruomenę ir žiniasklaidą pasiekė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus informacija žiniasklaidai „Regioninio tapatumo stiprinimo programa mokys vaikus pažinti ir gerbti etnokultūros įvairovę“, kurioje rašoma „Skelbiamas projekto TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“) supaprastintas viešasis pirkimo konkursas regioninio tapatumo stiprinimo programai įgyvendinti. Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą vykdo Švietimo mainų paramos fondas.

Regioninio tapatumo stiprinimo programa, skirta plėtoti vaikų gebėjimus atpažinti savo etnokultūrinio (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos) regiono ypatumus, puoselėti ir saugoti kultūros paveldą, ugdyti tautiškumą ir patriotiškumą bei pagarbą ir toleranciją kitų šalia gyvenančių tautų tradicijoms.

Šilutė 2011 metais tapo Lietuvos kultūros sostine. Vienas iš svarbiausių šios programos tikslų – dar labiau išryškinti penktojo Lietuvos etnografinio regiono – Mažosios Lietuvos -unikalumą. Turime kilnų siekį kuo plačiau skleisti žinią apie Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą, telkti Lietuvos žmones atrasti ją sau. Juk tai kraštas, kuriame išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmasis dainynas, pirmoji gramatika, pirmieji lietuviški laikraščiai, kur sukurti pirmieji lietuviški eilėraščiai… Tai kraštas, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą, kur atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos, įvyko pirmoji lietuvių dainų šventė, suvaidintas pirmasis lietuvių žemėje lietuviškas spektaklis…

Dabartinis Lietuvai priklausantis Klaipėdos kraštas – tik nedidelė Mažosios Lietuvos dalis, tačiau jo istorinis ir kultūrinis indėlis svarbus ir tikrai nusipelno tolerancijos, nuolatinio dėmesio, sklaidos švietimo sistemoje, domėjimosi, tyrinėjimų, o ne ignoravimo ar kitokių interpretacijų.

Prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Etninės kultūros globos taryba, kurios sudėtyje yra ir „5 regioniniai Tarybos padaliniai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos)“.

Viliamės, kad ši klaida bus ištaisyta ir Lietuvos švietimo institucijos tikrai atkreips išskirtinį dėmesį į Mažosios Lietuvos regioną bei telks jaunus žmones, pedagogus jį pažinti, domėtis, puoselėti.

Administracijos direktorius Šarūnas Laužikas