Šaktarpio šventė pučiasi

Šaktarpyje iš rusniškio Algio Dirsės buvo galima nusipirkti šviežių stintų, kuojų bei karšių tiesiog ant Atmatos upės kranto. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus

Šeštadienį (kovo 31 d.) Rusnėje, ant Atmatos upės kranto, prie senojo Peterso tilto, prieplaukoje šurmuliavo tiek amatininkų, menininkų, kulinarų, gamtininkų ir blusturgio prekeivių, kad net visiems vietos pritrūko – reikėjo kraustytis ant brukio vedančio per senajį Peterso tiltą. Šaktarpio šventės pradžią paskelbė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis. Šventėje taip pat šurmuliavo net trys Seimo nariai: Audrius Endzinas, Rimigijus Žemaitaitis ir Kęstas Komskis.

Pasak Šilutės rajono mero pavaduotojo V.Pavilonio, Šaktarpis tai pirmoji pavasario bendruomenių šventė. Rusnės seniūnė ir šventės organizatorė Dalia Drobnienė sunkiai galėjo besuskaičiuoti kelinta tai Šaktarpio šventė, bet tikrai patikino, kad dar ne dešimta.

Šaktarpiu vadinamas toks laikas, kai pavasarį sušilus orui, per žiemą ledais sukaustyto Nemuno ledas imdavo tirpti ir neišlaikydavo per jį norinčio pereiti žmogaus. Laivams jis taip pat buvo dar neįveikiamas. Tada salos gyventojai, nepasiekdami kito kranto, o taip pat negalėdami gaudyti žuvų, turėjo neilgas atokvėpio dienas, kada galėdavo kiek pailsėti ir pašėlti su kaimynais.

Šaktarpio ir žuvienės šventėje jau įprasta, kad viskas prasideda nuo vietos turgelio – blusturgio. Jame kas ką galėdamas pardavinėja.

Kiekvienas atvykęs į Šaktarpio ir žuvienės šventę turėjo registruotis „muitinėje“, kurioje galėjo išsikeisti litus į Rusnės pfenigius. (I pasaulinio karo pabaigoje Klaipėdos krašte prekėms ir paslaugoms apmokėti stigo piniginių ženklų, todėl buvo spausdinami pinigai (vok.Notgeld), skirti vietiniam naudojimui).

Už rusniškių pinigus (pfenigius) buvo galima pirkti valgių ir gėrimų 8 kiemeliuose – kiemeliuose su kaimų pavadinimais: Rusnės, Pakalnės, Uostadvaris, Šyšos, Žalgirių ir Vorusnės.

Ant įrengtų mobiliųjų savo pačių pasigamintų ugniakurų buvo kepamos stintos, blynai, verdami šiupiniai, troškiniai bei įvairios košės.

Tik Rusnėje, tik iš Rusnės vandens ir tik šios šventės metu ypatingu gėrimu- Rusnės punšu vaišina jau keletą metų specialiai tam verdanti Violeta Benetienė. O, jos dukra Eglė, sėkmingai perima patirtį. Jį sugalvojo ir pradėjo gaminti ar XIX a. pabaigoje Rusnės vaistininkas Kitelis.

Šaktarpio šventės metu savanoriai pardavinėjo pačių keptus meduolius ir sausainius, o surinktas lėšas skirs „Šv.Pranciškaus onkologinio centro“ statybai, kuris rūpinsis vėžiu sergančiųjų ir jų artimųjų dvasine stiprybe, suteiks užuovėją ir bus tikras uostas vėžio audroms blaškomiems žmonėms. Sutrikusiems, sunkaus gydymo išsekintiems ligoniams, išsigandusiems jų namiškiams, gimdytojo netekusiems vaikams – visiems šis centras gali tapti išsigelbėjimo ratu ir dvasios ramybės namais. Iki šiol Lietuvoje tokio centro nėra. Kviesdama dalyvauti šioje akcijoje renginio vedėja sakė: „Aš pati primarginau kiaušinukų, gal kas pirks, tai prisidėsiu ir aš“.

Šventės metu sūkurius šokdami suko Rusnės vyresniųjų šokių kolektyvas, Kintų vyresniųjų ir jaunimo šokių grupė, Kintų moterų ir merginų šokių grupė, Juknaičių seniūnijos vyresniųjų šokių grupė „Juknaičiai“, Švėkšnos vyresniųjų šokių kolektyvas „Šalna“ bei Vilkyčių suaugusiųjų šokių grupė „Veiviržas“ šokėjai. Atmatos upės žuvis ir poilsiaujančias užliejamose pievose žąsis baidė Šilutės country grupė ”Karčemėlė“, o Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ir paukščių stebėtojai teleskopo pagalba jas „skaičiavo“.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė neužmiršo paminėti šventės metu nusipelniusių Rusnės salos gyventojų. Penktuoju numeriu Rusnės bendruomenių tarybos nutarimu į „Rusnės garbės knygą“ įrašyta rusniškė, ilgametė bibliotekos darbuotoja Ona Malinauskienė: „Už gyvenimo indėlį grožinės knygos sklaidoje, grožio ir meno suvokimo puoselėjimą parodė pristatymais, bei patriotinių jausmų žadinimą tremties dainomis“. Didelis dėmesys buvo skirtas Rusnės jaunimui. Pagerbti geriausieji sportininkai.

Visų renginio dalyvių padėka Šaktarpio ir žuvienės šventės organizatoriams: Rusnės seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“, Rusnės seniūnija, partneris Salos etnokultūros ir informacijos centras, pagrindinis rėmėjas Šilutės rajono savivaldybė, informacinis rėmėjas www.saktarpis.lt. Rėmėjai: UAB Šilutės baldai, UAB Šilutės būstas, Statybos organizacija UAB „Tima“, UAB „Skatulė“, Šilutės pieninė, UAB „Šilutės polderiai“, Šilutės autodalių parduotuvė „Pas Adą“, Česlovas Ramanauskas, Rasa ir Jonas Mikučiai (Husqvarna).