Proto visrakčiai: žinios, mintys ir vaizduotė

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Neįprastai daug šurmulio būta penktadienį Švėkšnos muziejuje. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, skautai, pedagogai, švėkšniškiai besidomintys istorija bei seniūnas A. Šeputis atskubėjo į muziejininkės M. Žąsytienės ir E. Pliaterytės draugijos organizuotą renginį, skirtą Valstybės atkūrimo dienai paminėti. Seniūnas, taręs sveikinimo žodį pastebėjo, kad švėkšniškiai, kaip tikri patriotai, Valstybės atkūrimo dieną mini net tris dienas.

Oficialioji renginio dalis prasidėjo jaunesniajai skautei Darijai Freitikaitei, šių metų respublikos skautų dainų konkurso laureatei, padainavus dainą.

E. Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė, Švėkšnos istorijos žinovė, Ona Norkutė papasakojo kaip Vasario 16-ąją anksčiau šventė švėkšniškiai. Savo pasakojimą pailiustruodama nuotraukomis, kurias ypač smalsiai žiūrėjo Švėkšnos jaunuomenė.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto priėmimas buvo didelis įvykis ne tik Lietuvoje, bet ir Švėkšnoje. Kasmet ši data būdavo ypatingai iškilmingai minima: bažnyčioje vykdavo iškilmingos pamaldos, kuriose organizuotai dalyvaudavo ir moksleiviai. Miestelyje vykdavo demonstracija, gatvėmis, grojant dūdų orkestrui, eidavo iškilminga eisena, iš anksto paruoštoje tribūnoje buvo sakomos šventinės kalbos, prie namų plevėsuodavo trispalvės, o langai būdavo iliuminuoti švieselėmis, gimnazijoje vykdavo iškilmingi posėdžiai, buvo rodomi gimnazistų pastatyti spektakliai, operečių ištraukos, šventinę programą ruošdavo skautai ir kt. organizacijos.

Pranešėja priminė, kad Švėkšną garsina du iš čia kilę signatarai. Vienas iš jų – prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, gimęs 1872 metais Stemplių kaime. 1964 metais miręs emigracijoje Šveicarijoje.

Fotoparodą „Švėkšnos menininkai Jakševičiai“ atidarė autorė Violeta Astrauskienė. Ji kalbėjo, kad laikas eina, likimas dėlioja mūsų gyvenimo kelius, praeitis alsuoja ir ji šiandien čia, šalia mūsų, tik reikia karts nuo karto ją prisiminti, kad neprarastume to, kas jau tapo mūsų kultūros istorija. Jakševičių šeima, kaip ir grafai Pliateriai, neatsiejama Švėkšnos istorijos dalis. Jakševičiai turėjo vienus namus ir jie buvo Švėkšnoje, kurioje pragyveno beveik penkiasdešimt metų.

Tai trijų kartų – senelio, sūnų ir anūkų – menininkų šeimos komanda, profesionaliai įvaldžiusi skulptūros, tapybos, drožybos, architektūros subtilybes, dirbusi profesionaliai, išradingai, su dideliu meistriškumu ir harmonija, kūrė Dievui ir žmogui, jų darbai puošia Lietuvos bažnyčias, kapines, aikštes.

Beveik visiems trijų kartų dailininkų Jakševičių darbams būdinga tai, kad tai ne smulkūs, trumpalaikiai, nereikšmingi kūriniai, o ilgaamžiai, estetiškai patrauklūs ir keliantys žmonėms pasigėrėjimą. Menininkų Jakševičių pagrindinę ir didžiąją kūrybos dalį sudaro religinės paskirties kūriniai. Menininkai gerai žinojo kuriamų šventųjų istorijas, savo darbuose sugebėdavo gerai išgauti judesį, perteikti siužetus. Jie buvo gerai susipažinę ir su krikščionybės mokslu, sakraliniu menu, dailės stiliais ir būdingiausiais jų bruožais.

Vincentas labai išgražino Švėkšną: grafų Pliaterių parkas buvo papuoštas jo darytomis skulptūromis, dekoratyvinėmis vazomis, įvairiais kitais meniniais mažosios architektūros elementais. Dalis šių darbų čia yra išlikę iki šiol, kiti, sovietmečiu sunaikinti. 1990 m. Švėkšnos parapijos klebono, prelato P. V. Stuko rūpesčiu buvo atstatytas Laisvės paminklas. Laisvės paminklui Švėkšnoje, kurį 1928 m. suprojektavo ir pastatė architektas, skulptorius, dailininkas Adomas Jakševičius, vieta buvo parinkta Švėkšnos parke, priešais „Saulės“ gimnazijos pastatą. Adomui, kuriam tuo metu buvo apie dvidešimt metų, šis darbas buvo itin svarbus ir jis jo ėmėsi pasitelkęs visas savo žinias, patirtį, fantazijos ir talento jėgas. Sudėtingos kompozicijos paminklas turėjo vaizduoti prie kryžiaus stovinčią moterį su iškeltu vainiku rankoje. Prie jos kojų skulptorius nulipdė tupintį erelį ir gulintį liūtą. Apatinėse paminklo dalies plokštumose sukūrė bareljefus, kuriuose pavaizdavo šv. Aloyzą, šv. Kazimierą, šv. Tomą Akvinietį ir šv. Mergelę Mariją, o postamento viršutinės dalies plokštumose padarė Gedimino stulpų motyvų bareljefus. 1968 m. šis paminklas buvo sudaužytas, o jo liekanos traktoriumi išvežtos ir užkastos žemėje.

Ši šeima paliko žymų pėdsaką Lietuvos bažnyčių mene, bet liko nepelnytai užmiršta. Daug darbų iki šiol nėra žinomi. Turime prikelti juos iš užmaršties, įvertinti jų darbus ir prisiminti.

Parodos autorė V. Astrauskienė Švėkšnos muziejui padovanojo praėjusiais metais išleistą savo autorinę knygą „Laiko alsavimas“, kurioje galima ne tik plačiau paskaityti apie menininkų Jakševičių šeimą, bet ir pamatyti visą parodoje eksponuojamą fotografijų apie menininkus ciklą.

Po smagios dainos apie Švėkšną, kurią padainavo Švėkšnos A. Rugytės draugovės skautai su savo vadovėmis, prasidėjo viktorina „Šneku apie Švėkšną“.

Beveik prieš dešimtmetį šią viktoriną sugalvojo Ona Norkutė. Šiemet nuspręsta ją „atgaivinti“ ir kas žino, gal ji įgavusi naują pagreitį vėl vyks kasmet.

Viktorinoje dalyvavo net trys komandos: Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos gimnazisčių, Šilutės rajono vaikų meno mokyklos Švėkšnos dailės skyriaus mokinių ir Švėkšnos Alicijos Rugytės skautų draugovės skautų. Viktorinos dalyviams buvo pateikta 10 klausimų iš Švėkšnos istorijos. Komandų atsakymus vertino komisija: mokytojas P. Čeliauskas, seniūnas A. Šeputis, mokytojas Vyt. Bliūdžius. Geriausiai į klausimus atsakinėjo ir pirmąją vietą iškovojo gimnazistės, skautai užėmė antrąją vietą, o dailininkai pasitenkino trečiąja.

Visi viktorinos dalyviai džiaugėsi dovanomis, kurių iš ties būta daug ir įvairių. Švėkšnos muziejus kiekvieną dalyvį apdovanojo diplomu, o E. Pliaterytės atminimo draugija – padėkomis.

Pirmosios viktorinos „Šneku apie Švėkšną“ nugalėtoja mokytoja, skautų vadovė, Violeta Stonienė padovanojusi didžiulį šakotį nugalėtojams, iki sekančios viktorinos visiems renginio dalyviams davė užduotį – suskaičiuoti laiptų, vedančių nuo Genovaitės vilos iki Dianos tvenkinio, pakopas.

Marius Sapkauskas, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, buvęs viktorinos nugalėtojas, o vėliau ir organizatorius, sužinojęs apie organizuojamą viktoriną, taip pat skyrė dovanas.

Seniūnas ir mokytojas P. Čeliauskas dovanojo informacinius leidinius apie Švėkšną, kad moksleiviai pagilintų istorines žinias, o fotoparodos autorė V. Astrauskienė, pacitavusi rašytoją V. Hugo: „Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“, viktorinos nugalėtojoms būtent to ir palinkėjo, dovanojo po Lietuvos fotomeninkų Klaipėdos skyriaus išleistą fotoalbumą „Menininko portretas“.

Renginys baigėsi E. Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkei O. Norkutei paskelbus, kad draugija inicijavo „Padėkos premiją“, kuri skiriama asmeniui už aktyvią visuomeninę, kultūrinę veiklą Švėkšnoje ir pakvietė prie iniciatyvos prisijungti visuomenines organizacijas, seniūniją, bendruomenės narius.

Pirmoji „Padėkos premija“ už didelius ir prasmingus darbus įteikta švėkšniškei Violetai Astrauskienei.

E. Pliaterytės atminimo draugijos informacija