Piktupėnų biblioteka kvietė į kraštotyrinį žygį

Nuotraukų autorius – Dovydas Mickeliūnas

„Po jų kojomis traška gintaras, alsuoja kapai, jie pripildo plaučius lipnaus marių vėjo. Tokia čia gynybos filosofija – gyventi su lemtimi. Ir jau ateitimi. Nepavydėtinas laukimas, jaučiant, kad ateity jų gal niekas ir nemylės..“

(Arvydas Juozaitis, „Karalių miestas be karalių“, 2014 m.)

Nedrąsiai pro debesis skverbiantis pavasario saulei, 2026 m. balandžio 24 d. Piktupėnų kaimo gyventojai rinkosi prie gyvenvietės pakraštyje esančių, bet neveikiančių evangelikų liuteronų kapinių – vietos, kurioje turėjo prasidėti pažinčiai su Piktupėnuose esančiais istoriniais objektais skirta kraštotyrinė edukacija „Pažinkime Piktupėnus: prieš akis atgyjanti istorija“. Idėja suorganizuoti šią pažintinę programą kilo tuomet, kai Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialo bibliotekininkė Nijolė Jogienė parengė 12 lankytinų Piktupėnų vietų aprėpiantį maršrutą. Šis maršrutas paskelbtas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos administruojamo Krašto paveldo gido – interaktyvaus kultūros paveldo žemėlapio – interneto svetainėje. Autoritetingos informacijos šaltiniais paremtais išsamiais įrašais apie Piktupėnų kaimo lankytinus objektus yra praturtinta ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos kuriama virtuali Pagėgių krašto enciklopedija, publikuojama įstaigos interneto svetainėje adresu: www.pagegiusvb.lt.

Prie gausaus edukacijos dalyvių būrio prisijungė Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 8b klasės moksleiviai bei jų auklėtojas, vyresnysis istorijos mokytojas Robertas Maziliauskas. Pažintinis žygis pradėtas sustojus prie paminklo, stovinčio šalia evangelikų liuteronų kapinių. Šis 1920 m. vokiečių architekto, urbanisto Ernsto Majaus suprojektuotas paminklas – tai sakralinis Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių Piktupėnų parapijos vyrų atminimo ženklas. Žygeiviai apžiūrėjo kapines, spėjamą evangelikų liuteronų bažnyčios pamatų likučių vietą. Bibliotekininkė Nijolė Jogienė papasakojo apie XIX amžiaus pradžioje Piktupėnų parapijoje kunigo pareigas ėjusį Mažosios Lietuvos raštijos darbuotoją, eiliuotoją, vertėją Kristupą Danielių Hasenšteiną, kuris yra palaidotas šiose kapinėse (tiksli kapo vieta nežinoma) ir kurio 270-osios gimimo bei 205-osios mirties metinės minimos šiemet. Kalbėta ir apie tai, jog Piktupėnų kapinėse palaidotas lietuvių dragūnų pulko rotmistras Albertas Ernstas fon Manšteinas, pasižymėjęs savo narsumu 1812 metų kare tarp Prancūzijos ir Rusijos.

Žygeiviai patraukė prie Piktupėnų parapinės mokyklos, kuri veikė 1598–1601 m. laikotarpiu. Apžiūrėtos šimtametės liepos, klausytasi pasakojimų apie Prūsijos karalienės Luizės ir jos sutuoktinio Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III vizitą Piktupėnuose, akcentuotas šios karališkosios šeimos indėlis derybose su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu. 2026 m. minimos Prūsijos karalienės Luizės 250-osios gimimo metinės. Linksmai šurmuliuodami žygeiviai patraukė Piktupės upės link, kur jų laukė linksmoji viktorina apie upės ilgį, tėkmės kryptį. Po šios protų mankštos nuskubėta į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Piktupėnų filialą, kuriame pratęsta kraštotyrinio-edukacinio rytmečio programa.

Kupini įspūdžių, jaukiai įsitaisę minkštuose krėsluose, edukacijos dalyviai klausėsi istorijų apie Piktupėnų kaimą bei jame įsikūrusios bibliotekos veiklą. Interaktyvią staigmeną – 3D animuotų filmų „Kelionė į Tilžę“ ir „Rambyno kalnas“ peržiūras – dovanojo VšĮ „Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centras“. Padėkota šio centro direktorei Ilonai Meirei.

Dar vieną malonią, saldžią dovaną renginio dalyviams perdavė Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen (Šveicarija). Saldžios dovanėlės įteiktos Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 8b g klasės moksleiviams bei jų mokytojui Robertui Maziliauskui.

Šiltai pabendravus prie arbatos puodelio, visiems palinkėta sėkmės ir nuolat domėtis gimtojo krašto istorija. Moksleiviai dalijosi žygio akimirkomis ir teigė praturtinę savo istorijos žinių bagažą daugybe naujų faktų.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą: https://photos.app.goo.gl/ifDzAXcqf5bEFLUm9