Pagerbtos koncentracijos stovyklos „Oflager 53“ aukos

Nuotrauka Pagėgių savivaldybės

Balandžio 11-oji kalendoriuje pažymėta kaip tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Tą dieną kasmet vyksta gėlių padėjimo ceremonija, skirta atminti Antrojo pasaulinio karo aukas, žuvusias Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filiale „Oflager 53“, Pagėgiuose.

Šiemet pagerbti karo aukų prie memorialinės „Oflager 53“ plokštės atvyko: Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas, Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas Vladimir Popov, Antrojo pasaulinio karo veteranai, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokiniai, lydimi istorijos mokytojų Eugenijaus Dargužo ir Roberto Maziliausko, Pagėgių kultūros centro darbuotojai bei pagėgiškiai.

Tylos minute, gėlių padėjimu, žvakių padegimu ir prasmingomis kalbomis apie Antrojo pasaulinio karo istorijos įvykius pagerbtos koncentracijos stovyklos aukos.

Istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas susirinkusiems kalbėjo, kad balandžio 11-oji Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbta ir kiekvienais metais minima kaip Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. Šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai. O 1954 m. balandžio 11 dieną buvę koncentracijos stovyklų kaliniai susirinko Buchenvalde ir prisiekė: amžiams išsaugoti nacių įvykdytų nusikaltimų aukų atminimą, kovoti, kad niekada nebūtų mirties stovyklų ir nebūtų panaudotas masinio naikinimo ginklas, būti vieningiems kovoje prieš fašizmą, sutelkti visas jėgas tautų laisvei ir saugumui užtikrinti.

Karo metais vokiškieji fašistai žmonėms kankinti ir naikinti visoje Europoje buvo įsteigę daugiau kaip 14000 didesnių ir mažesnių koncentracijos stovyklų. Jose II Pasaulinio karo metais kalėjo ir kentėjo apie 18 milijonų žmonių, 5 milijonai iš jų buvo iš tuometinės Tarybų Sąjungos teritorijos. Daugiau kaip 2 milijonai iš jų buvo nukankinti ar žuvo. Lietuvoje buvo įsteigtos ir veikė šios hitlerinės Vokietijos koncentracijos stovyklos: Alytaus, Pravieniškių, Macikų ir Pagėgių „Oflager 53“.

Pagėgių „Oflager 53“ − tai vieta, kurioje kentėjo ir mirė dešimtys tūkstančių sovietinių karo belaisvių. Buvę Pagėgių Oflager‘io kaliniai pasakoja apie šią stovyklą ir joje vykusius baisumus. „Stovykla dar nebuvo įrengta, kai ėmė vežti pirmuosius karo belaisvius. Ji ne visa buvo aptverta spygliuota viela, tačiau stovyklos kampuose stovėjo sargybos bokštai su kulkosvaidžiais ir prožektoriais. Valgyti pirmosiomis dienomis nedavė. Gindamiesi nuo bado belaisviai valgė teritorijoje augusią žolę. Pasislėpti nuo lietaus, saulės ir šalčio nebuvo kur − barakai nebuvo pastatyti. Kaliniai pradėjo rausti duobes. Jos atstojo ir „baraką“, ir „lovas“. Vėliau buvo pradėta duoti žolių arbatos, burokų lapų sriubos, su pjuvenomis maišytos duonos… Kankino badas, utėlės, prasidėjo ligos. Mirusiųjų nespėjo laidoti, todėl lavonus nešė už stovyklos tvoros ir krovė į krūvas. Nusilpusius belaisvius varydavo į Pagėgių mišką malkų krauti. Sargybiniai nebuvo labai atidūs, todėl pasitaikydavo ir pabėgimų. Ne visiems pasisekdavo − pagautuosius viešai pakardavo. Pirmiausia būdavo naikinami politiniai belaisviai, žydai. Juos veždavo apie du kilometrus už stovyklos ir sušaudydavo. Dalis kalinių dirbo ūkininkų sodybose, Ragainės bei Tilžės miestuose kasė durpes. Artėjant frontui prasidėjo stovyklos likvidacija. Likviduojant stovyklą naciai stengėsi sunaikinti pėdsakus. Vietos gyventojai liudija, kad sušaudytus apipildavo derva, sudegindavo, o pelenus suberdavo į Vilkės upę. 1941-1942 m. laikotarpiu nuo ligų ir išsekimo žuvo didžioji dalis belaisvių“.

Viso to kas buvo − pamiršti negalima. Todėl kiekvienais metais, susirinkdami ir paminėdami šią dieną, skelbiame, kad neleisime tam pasikartoti. Šiandien mes lenkiame galvas prieš tuos, kurie žuvo kančiose ir linkime daug stiprybės, sveikatos ir ilgų gyvenimo metų tiems, kurie dar yra gyvi liudininkai tų baisybių.

Rita Vidraitė, Pagėgių savivaldybė