Nuo nusikaltimų nukentėję žmonės turės daugiau teisių

Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Nuo kitų metų kovo 1 d. nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgis daugiau teisių. Nukentėjusieji gaus daugiau informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių, o iš įkalinimo įstaigos į laisvę išleidžiant nuteistąjį, nukentėjusiajam jo pageidavimu bus išaiškinta apie galimybę jam taikyti apsaugos priemones.

Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą šiandien buvo priimtos Seime.

„Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys turėtų tas pačias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau dėmesio skirs nukentėjusiesiems“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta pareiga įvertinti visus nuo nusikalstamų veikų nukentėjusius asmenis, ar jie neturi specialių apsaugos poreikių, siekiant būti apsaugotiems nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių.

„Tokie asmenys būtų nuo seksualinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis, nuo sunkių smurtinių nusikaltimų nukentėję ar kiti asmenys, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Nukentėjusiojo poreikių vertinimą ne vėliau kaip pirmosios apklausos metu turės atlikti ikiteisminį tyrimą atliekantis asmuo, užpildydamas specialų klausimyną“, – pažymi teisingumo ministras.

Vertinimo metu nustačius, kad nukentėjusysis turi specialių apsaugos poreikių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalės atitinkamai organizuoti baudžiamąjį procesą, pvz., siūlyti, kad nukentėjusysis būtų apklaustas tik vieną kartą ir tik ikiteisminio tyrimo teisėjo, jį apklausti naudojantis apklausos kambario priemonėmis, t. y. tiesiogiai nedalyvaujant įtariamajam, į apklausą kviesti dalyvauti psichologą, siūlyti, kad kartą jau apklaustas nukentėjusysis daugiau nebebūtų kviečiamas į apklausas, įskaitant bylos nagrinėjimą teisme, o teisme būtų peržiūrimas jo apklausos garso ir vaizdo įrašas, ir pan.

Be to, nukentėjusiajam turės būti išaiškinama apie galimybes jam taikyti apsaugos priemones (fizinę apsaugą, gyvenamosios vietos pakeitimą ir t.t.). Ši informacija jam bus teikiama tiek dar jam dalyvaujant baudžiamajame procese, tiek ir po to, kai įtariamasis ar nuteistasis paleidžiami arba pabėga iš laisvės atėmimo vietos.

BPK papildytas nuostata, kad kai nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu galės atsisakyti patenkinti šį prašymą tik tuo atveju, jeigu dėl to būtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Taip pat neviešuose teismo posėdžiuose bei kituose baudžiamojo proceso veiksmuose bus leidžiama dalyvauti ir paties nukentėjusiojo pasirinktam jį lydinčiam asmeniui.

Su Seimo priimtu įstatymu galima susipažinti internete.