Meno ir žodžio terapija Degučiuose

Nuotraukos bibliotekos

Šilutės  F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Degučių filialo  bibliotekininkė  spalio 13 dieną literatūrinio žodžio ir dailės gerbėjus pakvietė į degutiškės mokytojos Genovaitės Marksienės tapybos darbų parodos ,,Spalvų kalba“ atidarymą. Savo kūrybą pristatė ir Trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ nariai.

Renginio pradžioje tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė pasidžiaugė tautodailininkės Daivos Dlugoborskienės (Degučiai) tapybos darbais, už kuriuos pelnytas laureato vardas. Jai skirtas penktosios respublikinės tautodailės konkursinės parodos ,,Natiurmortas“ diplomas už naiviąją raišką.

Literatė Aldona Sapronaitienė papasakojo apie save, kelią į kūrybą, kaip gimė pirmosios eilės. Patys šilčiausi prisiminimai ateina iš vaikystės. Tuomet autorei patiko senelio ūsai, todėl ir susirinkusiems iš knygos „Kai rasoja rugiai“ bei iš rinkinio ,,Kai laisvi vaikščiojo tik debesys“ paskaitė eilėraščius ,,Apie bites, dūlį ir senelio ūsus“, ,,Vaikystės sodai“.

Renginyje dalyvavo daug metų Degučiuose mokytojavusi, gerai pažįstama bendruomenei Vida Kosta Tarozienė. Pristatydama save ji su ilgesiu prisiminė vaikystę ir kaimą, kuriame augo. Kiek ten išmindžiota takų, kiek bėgiota pas drauges iš vienos sodybos į kitą. O tądien, su nostalgija paminėjusi, kad šitas vaikystės kaimas dingo, paskaitė eilėraštį ,,Dingusiam kaimui“.

Birutė Morkevičienė džiaugėsi savo laiminga vaikyste, nes šeimoje buvo labai mylima, su tėvais daug keliaudavo. Visa tai ir paskatino kurti. Ji paskaitė dar nepublikuotus eilėraščius ,,Kad užtektų laiko“, „Šermukšnis“. Autorė pristatė eilėraščių knygą ,,Išeinu į vasarą“, keletą kūrinių išgirdo ir susirinkę popietės dalyviai.

Lituanistė Irena Arkauskienė , pristačiusi save, su ilgesiu prisiminė mamą, kurios taip anksti neteko. Skaitė jai skirtą eilėraštį, publikuotą knygoje „Rūgštynių sala“.

Autorės Degučių bibliotekai padovanojo savo išleistų knygų.

Renginį užbaigė Genovaitė Marksienė, pristačiusi tapybos darbų parodą ,,Spalvų kalba“. Jos darbuose vaizduojama vaikystės prisiminimuose išlikusi sodybėlė, atpažįstami Degučių kaimo vaizdai. Kūryboje dominuoja šviesios ir šiltos spalvos. ,,Mėgstu tokias spalvas“, – teigia ji ir neslepia, kad kuria eiles. Keletą jų (,,Mažoji Lietuva. Šilutės kraštas“, ,,M. Mažvydui“, ,,Vainutas“) paskaitė .

Daug yra žmonių su užslėptais talentais, nedrįstančių parodyti savo kūrybos. Taip ir mokytojos Genovaitės tapyti darbai buvo atsitiktinai pamatyti jos namuose. Tam, kad nebūtų tuščiai praleistas laikas, sugebėkime save realizuoti ir dalinti kitiems.