Medicinos raida Šilokarčemoje XIX a. pab. – XX a. vid.

Ligoninės operacinė E.Šojus su med. seserimis XXa. pradžia. Nuotraukos iš Šilutės muziejaus archyvų

Pirmoji ligoninė Šilutės rajone buvo atidaryta Rusnėje. Apie tai byloja 1837 – 1869 m. valdžios raštai, kuriuose pažymima, kad pajamos už gydymą priklauso gydytojams, o tėvas gydytojas savo praktiką galintis perduoti medikui sūnui.

XIX a. pabaigoje ligoninė, kurioje buvo tik 10 lovų ir primityviausi įrenginiai, perkeliama į Šilutę ir įkurdinama Žibų kaimo žemėje.

1891 m. Šilokarčemos apskrities taryba naujos ligoninės pastato statybai skyrė 50 000 markių. Žemės sklypą padovanojo dvarininkas Dr. H. Šojus (H. Scheu). Taip 1892 m. kairiajame Šyšos krante, prie Rusnės plento, iškyla mūrinis ligoninės pastatas. Trisdešimties vietų ligoninės pastato statyba kainavo 57 000 markių, naujajam inventoriui išleista 4 800 markių. Nuo 1907 m. įvedamas degamųjų dujų apšvietimas, o 1919 m. Šilutės apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju paskiriamas dr. Erikas Šojus (dr. Erich Scheu).

Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos Šilutės ligoninėje gydomi ir Pagėgių apskrities ligoniai. 1920 m. ligoninė plečiama, pastatomas medinis barakas ir jame įsteigiamas 20 lovų užkrečiamųjų ligų skyrius. 1923 m. iškyla dar trisdešimt lovų talpinantis korpusas.

Nuo ligoninės įkūrimo laikų ligoninėje veikė rentgeno aparatas, kvarco lempos, elektrines vonios, buvo įsteigta virtuvė, kurioje maistas ruoštas ir žmonėms, nukentėjusiems nuo potvynio.

Ligoninės pirmajame aukšte būta operacinių, erdvių vyrų palatų, antrajame aukšte – moterų palatos, laisvalaikio kambarys, kuriame būdavo laikomos pamaldos, mansardoje – tarnautojų kambariai, o pusrūsyje įrengta viešoji pirtis.

Ligoninei vadovavo vedėjas, jam padėjo gydytojas padėjėjas, kartais praktikantas ir trys, keturios medicinos seserys, kurios į ligoninę atvykdavo iš Karaliaučiaus Šv. Jono diakoninių motinos namų.

Dėl valdžios vykdomos politikos gydytojai ligoninėje dažnai keisdavosi. H. Šojus Šilokarčemos ligoninei vadovavo iki 1926 m., vėliau jį pakeitė gydytojas A. Šlimas, dar vėliau pakviečiamas Klaipėdos ligoninės asistuojantis gydytojas Kulkies, paskutinysis iki 1944 m. dirbo chirurgas ir ginekologas H. Knutas.

1944 m. rudenį, priartėjus karo frontui prie Vokietijos sienos, vokiečiai Šilutės ligoninę evakuoja į vakarus, čia palieka tik keliolika aplūžusių lovų ir operacinį stalą. Šilutės apskrities medicinos personalas taip pat pasitraukia.

1945 m. sausio 1 d. iš Panevėžio atvyksta gydytoja Janina Juraškienė, kuri paskiriama Šilutės rajono vykdomojo komiteto sveikatos skyriaus vedėja. Ji pradeda iš naujo rajone organizuoti sveikatos apsaugą. Tais pačiais metais atvyksta dar du gydytojai.

1949 m. prie ligoninės atidaroma tuberkuliozinė vaikų sanatorija su 100 lovų. Šio skyriaus vedėja paskiriama Joana Milukienė. 1961 m. sanatorija iškeliama į Šilutės katalikų parapijos prieglaudos namus, o1963 m. sanatorija pavadinama „Eglutės“ vardu. 1965 m. sumažėjus kaulų tuberkulioze sergančiųjų į sanatoriją gydytis nukreipiami vaikai, sergantys plaučių tuberkulioze.

1977 m. atidarytas naujas ligoninės kompleksas su naujausiais įrenginiais, kainavęs daugiau kaip 2 milijonus rublių.

VAISTINĖS ŠILOKARČEMOJE

Vaistinės – tai specializuotos parduotuvės, prekiaujančios vaistais ir kitomis medicininės paskirties priemonėmis. Kol miesteliuose nebuvo vaistinių, vietos gydytojams leista vaistus laikyti savo namuose ( jeigu arčiau nei per sausumos mylią (7,5 km.) vaistinės nebuvo)..

Įvairūs krautuvininkai pardavinėjo tariamus vaistus (arseną, jo trioksidą – tikrus nuodus), bet žmonės, ypač senyvo amžiaus, jais tikėjo ir vartojo.

Pagal XIX a. Prūsijoje galiojusius įstatymus 10 000 gyv. buvo skirta viena vaistinė. 1898 m. statistikos duomenimis Rytprūsiuose viena vaistinė aptarnavo 13 889 gyventojų. Daugelyje miestų vaistinės įsikurdavo 1 – ame namo aukšte, vaistininkas privalėjo gyventi tame pačiame pastate, kad prireikus jį būtų galima prišaukti ir naktį. 1902 m. išleidžiamas valdžios potvarkis, kuriame reikalaujama, kad vaistinėje būtų oficina – salė prekybai, sausa patalpa vaistažolėms laikyti, šalta patalpa rūsyje ir laboratorija vaistams ruošti. Visos XIXa. pab. – XX a. pr. vaistinės taip pat prekiavo arba nemokamai platino namų gydymosi vadovus, rekomenduojančius jau paruoštus vaistus.

Pirmosios vaistinės Klaipėdoje atidarytos dar XVII a., o Šilutės apskrityje pirmoji vaistinė įkurta 1816 m. Ją įkūrė provizorius Knausas. Rusnėje 1- oji vaistinė 1834 m. atidaryta prie turgaus aikštės. 1835 m. vasario mėn. vaistininkas Knausas ( Knaus) vaistinę parduoda kitam vaistininkui, o pastarasis 1837 m. ją parduoda Bernardui Teodorui Zėtegastui ( Bernhard Theodor Settegast). 1889 m. vaistinę įsigyja Karlas Šmitas ( Carl Schmitt).