Mažosios skulptūros ekspozicija – Švėkšnoje

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Pasak vienos iš parodos autorių Aušros Jasiukevičiūtės, Vilnius, kaip ir kt. didmiesčiai, yra pertekę parodų ir meno ekspozicijų, tad idėją surengti mobilią parodą, skirtą mažų miestelių meno mylėtojams, paskatino Lietuvos kultūros situacija, kurioje pastebima akivaizdi meno centralizacija didžiuosiuose miestuose.

Mažosios skulptūros paroda savo kelionę pradėjusi Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, užsukusi į Žemaičių Naumiestį, galiausiai atvyko Švėkšnon. Parodos autorius, profesionalius skulptorius Aušrą Jasiukevičiūtę ir Daumantą Kučą atlydėjo švėkšniškė Agnė Oželytė, Lietuvos dailės sąjungos pirmininkės asistentė.

Skulptoriai Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė, ekspozicijos atidarymo metu, Švėkšnos bibliotekoje, žiūrovams pristatė parodos darbus, papasakojo apie kūrybą, pasidalino mintimis apie savo menines-kūrybines inspiracijas.

Skulptorių kūryboje vyrauja įvairūs motyvai nuo augalo, figūros iki abstraktaus vaizdo. Vedami subtilaus saiko jausmo, geba lakoniškai ir tiksliai įkūnyti pasirinktą temą.

Aušra Jasiukevičiūtė kuria savito modelio objektus, sunkiai nusakomu formatu bei žanru, su paslėptais simboliais ir metaforomis, kurių visumai apibūdinti labai tinka sąlyginis pavadinimas „Ažūrinis Pasaulis“. Matant Aušros tvarinius, dažnai keliančius nuostabą, norisi juos apčiupinėti, pavartyti, žvilgtelėti vidun. Autorė objektams suteikia ne tik estetinę ir rafinuotą formą, bet dar stebina technologine meistryste – sidabruota, patinuota, auksuota, inkrustuota pusbrangiais mineralais.

Pasiklausę menininkės kalbos apie labai paprastus, gražius ir amžinus jausmus, apie tai, kas slypi kiekvieno iš mūsų „pasaulyje“, suvoki, kad metalas nesipriešindamas paklūsta moteriškom rankom, kitaip ir negali būti!

Švėkšnos filialo bibliotekininkei Danutei Litvinienei padėkojus skulptoriams ir juos atlydėjusiai viešniai, apdovanojus juos gėlėmis ir šių metų „Švėkšnos metraščio“ numeriu, renginys baigėsi, tačiau niekas nesiskirstė. Viena aišku, kad abiejų kūrėjų darbuose žiūrovas aptikęs heraldinės, religinės simbolikos, atpažinęs archajiškų kultūrų, paveldo atspindžius, norėjo dar tuo reginiu pasidžiaugti. Neskubėjo atsisveikinti, o mindžikuodamas dar ir dar godžiai žvilgsniu gėrė tą grožį ir šiltu šypsniu glostė menininkus, į Švėkšną atvežusius savo kūrybą.

Artimiau įsikalbėjus, paaiškėjo, kad skulptoriai Švėkšnos miestelyje lankosi pirmą kartą, kad miestelis juos sužavėjo ir jie mielai jį apžiūrėtų. Kitą dieną svečiams ekskursiją po Švėkšną dovanojo šio krašto istorijos žinovė, Ona Norkutė, E. Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė. Bendraujant radome ir dar šiokių tokių sąsajų. Pasirodo, kad Daumanto senelis

Antanas Kučas yra vienas žymiausių XX a. Lietuvos grafikų, kūręs knygų iliustracijas, estampus, piešinius, ekslibrisus. Ryškiausias dailininko indėlis knygų grafikos srityje. A. Kučas apipavidalino virš 200 veikalų, kurių brandžiausią dalį sudaro lietuvių literatūros klasika. Antanas Kučas 1959 m. iliustravo Simono Stanevičiaus, gyvenusio ir palaidoto Švėkšnoje, „Pasakėčias“.

Su svečiais atsisveikinome paprašę, kad švėkšniškė Agnė Oželytė, Lietuvos dailės sąjungos pirmininkės asistentė, tarpininkautų organizuojant grafų Pliaterių portretų parodą Švėkšnoje.