LLRI: Šilutės rajono savivaldybė mokykloms išleidžia daugiau nei šalies vidurkis(1)
Rubrikose: Švietimas
Šilutės rajono savivaldybėje vienam mokiniui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2233 eurų. Ši suma buvo vos didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį – 2200 eurų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad apie 5,2 tūkst. mokinių turinti Šilutės r. savivaldybė per metus galėtų sutaupyti iki 1,5 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turinti Vilkaviškio r. savivaldybė.
„Vienam Šilutės mokiniui 2015 m. teko 16 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m mokiniu) bei 5,2 kv. m klasių ploto (tiek pat kiek ir vidurkis). Dėl to, kad mokyklų infrastruktūra palyginus su kitomis savivaldybėmis naudojama ne taip efektyviai, išleidžiama daugiau pinigų. Suefektyvinus mokyklų tinklą, pinigus būtų galima panaudoti kad ir mokytojų atlyginimams kelti, ugdymo kokybei gerinti”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Analizė parodė, kadšalies mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 milijonų eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.
2015 m. mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.
„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Pavyzdžiui, apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir t.t. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.
„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Šilėnas.
Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.
Analizė „Švietimo infrastruktūros ir finansavimo netolygumai” čia:
http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/01/PB-Svietimas_01_11.pdf
Skaitytojų komentarai
Parašykite komentarą

Skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija, inovatyvi energetika – ateities kūrimo elementai. Jie būtini, kad Šilutės privatus ir viešasis sektoriai būtų » Daugiau

Vasario 24 d. Klaipėdos etninės kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. » Daugiau

Vasario 8-10 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyko kompiuterinio raštingumo mokymai krašto gyventojams. Šių » Daugiau

2023-ieji, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Klaipėdos krašto metais. Ta proga » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekose organizuojamų įvairių neformalaus ugdymo veiklų pagrindu nuolat ugdomos bei gilinamos gyventojų šiuolaikinių skaitmeninių technologijų panaudos » Daugiau

Rugpjūčio 23-26 dienomis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje vyko kompiuterinio raštingumo mokymai krašto gyventojams. Šių » Daugiau

Hugo Šojaus muziejuje liepos 19 dieną Šilutės rajono savivaldybės vadovai pagerbė ir pasveikino sėkmingiausiai brandos egzaminus išlaikiusius Šilutės » Daugiau

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektas „Programavimo studija“ (projekto vadovė – Sandra Jablonskienė) – tai erdvė vaikams ir » Daugiau

Birželio pirmosiomis dienomis Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus trečios klasės mokiniai įgijo neįprastą patirtį. Jie bandė pajausti, o » Daugiau

Šilutės rajono savivaldybėje apsilankė Erasmus+ projekte dalyvaujančios Juknaičių pagrindinės mokyklos bei Italijos, Slovakijos ir Turkijos ugdymo įstaigų atstovai. » Daugiau
Kaip gali efektyviai būti naudojamos lėšos, jei administruojančios įstaigos pačios imituoja darbą ir skatina imituoti darbą sau pavaldžias institucijas. Šiandien 2017 m. sausio 13 d., o pagal informaciją, skelbiamą savivaldybės tinklalapyje švietimo skyrius dar dirba pagal 2016m. gruodžio mėn. veiklos planą. Čia tik mažytis pastebėjimas 🙂