Literatūrinio rudens belaukiant surengtas susitikimas su kraštiete Giedre Bulotaite

Nuotraukos Vitos Gerulienės

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvyko kraštietės Giedrės Bulotaitės knygų „Gailutė“ ir „Girios minklės“ pristatymas. Jame dalyvavo Šilutės M. Jankaus ir Pamario pagrindinių mokyklų mokiniai, viešnios klasės draugai. Vaikai autorei paruošė siurprizą – ketvirtokai Meda Siliūtė ir Žygimantas Augustas savo iniciatyva atliko muzikinį kūrinį „Raudoni vakarai“, taip knygų autorę pasveikindami su artėjančiu gimtadieniu. Kiti vaikai skaitė ištraukas iš jos naujų knygelių bei užminė susirinkusiems minklių.

G. Bulotaitė renginio metu kalbėjo, kad vaikystė yra ypatinga – tuomet galima viską įsidėmėti iki smulkmenų, pastebėti, kas aplinkui dedasi. Vaikystės prisiminimai yra patys smagiausi. Autorė itin mėgsta užsiimti su savo dukraitėmis, kurias per žaidimą moko kurti, juk kūryba ir yra žaidimas. Su sodyboje besisvečiuojančiomis dukraitėmis ji žaidžia – eina prie kūdros, į gamtą ir vaikai pradeda patys kurti, fantazuoti apie vabalus, driežus, stirnas, kt. Taip ji žaisdavo ir su savo pedagoge močiute.

Anot autorės, graži yra mūsų žemė, tik mes nežinome, kas joje vyksta. Susitikimų metu G. Bulotaitė dažnai užduoda vaikams klausimą: „Kas yra skiedra?“ Retas kuris žino teisingą atsakymą. Menininkė kalbėjo apie tai, jog mūsų graži, turtinga ir labai sena kalba pradėjo pašėlusiai džiūti, ji keičiasi, modernėja ir su laiku netenkame daug žodžių.

Viešnia vaikams sakė, kad rašyti pradėjo netyčia. Rašinėjo, o paskui pamatė, kad išeina knygelė. Taip ji tapo knygų kūrėja, nors iš tikrųjų yra dailininkė. Anksčiau autorė manė būsianti biologė. Nuo pat vaikystės su draugais mėgo rengti sptektakliukus ir niekada negalvojo, kad pradės rašyti. Autorė daug sportavo – šuoliai į vandenį, greitasis čiuožimas, dar ir dabar mėgsta prasičiuožti savo senomis pačiūžomis.

Savo knygelėse autorė su švelniu humoru pasakoja apie girios gyventojų rūpesčius, žaismingai įasmenina jų bendravimą, aukština darbštumą, nuoširdumą ir draugystę. G. Bulotaitė yra ir teksto autorė ir knygos dailininkė. Knygelėse pateikiamos istorijos apie gyvenimą girios glūdumoje esančiame vienkiemyje. Pasakojama ne tik apie vienkiemį, bet ir apie jį supantį gamtos pasaulį bei jo gyventojų nutikimus. Parašiusi knygelę, autorė pati ištaiso klaidas, surenka tekstą, iliustruoja kūrinį savo fotografijomis, kuriose užfiksuoti gamtos vaizdai, sumaketuoja, kad būtų gerai vaikams skaityti, įrašo į laikmeną, nuneša į spaustuvę.

G. Bulotaitė daugiausia laiko praleidžia sodyboje, esančioje Labanoro girioje, tačiau kartais tenka sugrįžti į savo studiją Vilniuje. Pasak jos, dar vaikystėje ji suvokė esanti tikras gamtos vaikas, tačiau dabar, kuo toliau tuo labiau, įsimyli buvimą sodyboje.

Šiuo metu rašo autorė rašo septintą knygą vaikams. Suaugusiems yra išleidusi 12 poezijos knygų.

Profesionali dailininkė yra išbandžiusi daug meno technikų, išskyrus skulptūrą. Be to, G. Bulotaitė yra keturių rekordų savininkė, iki šiol dar niekas jos nenurungė. Ji yra nutapiusi keturis miniatiūrinius akvarelės darbelius, kurie buvo pastebėti ir pelnė „Faktum“ rekordų agentūros diplomus. Paskutinis darbas – 1 milimetro didumo mergytės portretas, kurį padovanojo gimtojo miesto, Plungės, muziejui.