Kol neužpustė laiko vėjai…(2)
Autorius: Edvardas LUKOŠIUS
Rubrikose: Įvairenybės Žymos: Bibliotekose

Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė) dainų vakaras „Kol neužpustė laiko vėjai...“. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus
Lapkričio 24 d. F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė) dainų vakaras „Kol neužpustė laiko vėjai…“, skirtas XIX amžiaus pradžios tautosakininko, poeto, kultūros veikėjo, gimusio Kuršių nerijoje Liudviko Rėzos 235-osioms gimimo metinėms.
Šaunus būrys asambliečių vilkintys Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais į F.Bajoraičio viešąją biblioteką sukvietė taip pat šaunų būrį šilutiškių. Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblis „Ramytė“ savo dainomis bei tautine apranga susirinkusius žiūrovus nukelia į Pamario kraštą, kur gyvenimą kuria vanduo ir vėjai. Visos dainos, visi žaidimai, pasakojimai pristato unikalų žvejų kraštą. Žiūrovai tampa dalyviais, kadangi kartu mokomi ir dainuoti, ir žaisti.
Kolektyvas siekia pristatyti XIX – XX a. valstiečių išeiginių drabužių susiformavusią mažlietuvių aprangą. Tiek moterų, tiek vyrų pagal pagal atskirus laikmečius ( nuo XIX – a. pr. Iki XX a. pr.) pasiūti kostiumai leidžia akivaizdžiai pamatyti jų kaitą. Visa ši istorija, sudėtinės kostiumo dalys pateikiamos unikalia, itin sparčiai nykstančia senąja lietuvininkų tarme. Kelių šimtmečių senumo gyvenimo atmosferą sukuria ne tik rūbai, bet ir senosios mūsų krašto dainos, žaidimai, pasakojimai.
Nors laiko vėjai jau daug ką užpustė, tačiau XIX amžiaus pradžios tautosakininko, poeto, kultūros veikėjo Liudviko Rėzos veikla lieka gyva, nes to padaryti neleidžia ir mūsų krašto folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė), vienintelė Lietuvoje scenoje šišioniškių tarme kalbanti renginių vedėja Vaida Galinskienė bei Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė. Asambliečiai: Augustė Baltutytė, Stanislava Baltutienė, Martynas Baltutis, Guoda Galinskaitė, Raimonda Mockuvienė, Natalija Mulerova, Eimantas Pocius, Edgaras Pocius, Aretas Pocius, Anelė Šveikauskaitė, Elzė Šveikauskienė, Virgilijus Šveikauskas ir kt.
Nė vienas Lietuvos etnografinis regionas, išskyrus Mažąją Lietuvą, nėra praradęs beveik visų senųjų etninių gyventojų. Jei kituose regionuose vietinės muzikinės tradicijos yra tęsiamos – esama pateikėjų, išlikęs kartų perimamumas, tai Klaipėdos krašto atveju dvasinio etnokultūros paveldo ir etnokultūrinės savimonės (at)kūrimo praktika yra išskirtinė: nelikus daugelio senųjų vietinių gyventojų, lietuvininkų etnomuzikinės tradicijos yra atkuriamos remiantis tik archyvuose išlikusia medžiaga ir dainynais.
Liudvikas Rėza
Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776 m. sausio 9 d. – 1840 m. rugpjūčio 30 d.) – kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
Gimė Karvaičių kaime, Kuršių nerijoje. Krikšto vardas – Martynas Liudvikas Rėza, vokiečių kalba parašytuose darbuose pasirašinėjo Ludwig Rhesa vardu. Manydamas, kad kunigaikštis Gediminas buvo kuršis, prie savo vardo pridėjo Gedimino vardą, todėl aptinkamas dar toks vardo variantas – Liudvikas Gediminas Rėza.
Liudvikas Rėza kartu su devyniais talkininkais 1825 m. sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos oder Littauische Volkslieder“, kuriame pateikiamos 89 Mažosios Lietuvos liaudies dainos. Rinkinys buvo antrą kartą išspausdintas 1843 m. Trečiasis leidimas, parengtas Mykolo Biržiškos išėjo 1935, o ketvirtas (kol kas naujausias) – 1958 m. Taip pat L. M. G. Rėza 1818 metais pirmasis išleido Donelaičio „Metus“, o 1824 m. ir pasakėčias.
- Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė) dainų vakaras „Kol neužpustė laiko vėjai…“. Nuotraukos Edvardo Lukošiaus
Skaitytojų komentarai
Parašykite komentarą

Šilutės rajono savivaldybėje veikia du suaugusiųjų mėgėjiški teatrai – Salos etnokultūros ir informacijos centro Usėnų etnografinis teatras » Daugiau

Ilgą laiką prie geležinkelio ir vienos iš pagrindinių Šilutės gatvių esančios senosios evangelikų liuteronų kapinės buvo apleistos: vasarą » Daugiau

„Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – naujausioji – devintoji rašytojo Laimono Inio sakmių ir padavimų leidinių ciklo knyga 2022 m. » Daugiau

Gegužės 28 d., minint Šilutės miesto gimtadienį F. Bajoraičio bibliotekoje lankėsi kraštietis, Paulius Bukauskas (Paul White) ir pristatė » Daugiau

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė visada džiaugiasi bibliotekos svečiams galėdama ne tik pristatyti bibliotekos erdves, bet ir per bibliotekos » Daugiau

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę » Daugiau

2022 m. gegužės 25 d. 17.00 val. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka Pagėgių krašto kūrėjus, literatūrinio žodžio ir » Daugiau

Šiemet jau 22-ąjį kartą švenčiama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų šūkis – „Tvari biblioteka“. Balandžio » Daugiau

Pavasariais Lietuvos bibliotekos kviečia pasinerti ir atrasti save vis naujose, vis įvairesnėse ir vis kitokiai temai dedikuotose Nacionalinės » Daugiau

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos » Daugiau
Man labai patinka šio ansamblio tautiniai drabužiai. Smagu, kad vyksta tokie renginiai.
dalyviu sarasas laaabai jau netikslus. pagal kokius kriterijus atrinktas ???