Knygų mėgėjų susitikimuose – minčių ir kūrybiškumo išraiška

Nuotraukos Ignės Zarambaitės

Dvejus metus iš eilės Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko užsiėmimų ciklas literatūros mėgėjams „Kaip knygos atgyja spalvose…“ Dalyviai kartą per mėnesį rinkdavosi padiskutuoti iš anksto numatyta tema, pasidalinti įžvalgomis, paskaityti patikusias knygų ištraukas. Po pokalbio tradiciškai vykdavo kūrybinės dirbtuvės, kurių metu su tema susijusias mintis ir vaizdinius susirinkusieji išreikšdavo ant įvairios materijos.

Kovo mėnesį vyko pirmasis šiais metais susitikimas. Susirinkusieji kalbėjosi apie mistiką. Dalyviams kilo skirtingų asociacijų, tad ir jų pasirinktos knygos buvo įvairios – nuo pasakų iki filosofinių veikalų. Kūrybinėje dalyje reikėjo mistiką perteikti pastelėmis. Popieriuje nugulė simboliai, spalvingos abstrakcijos, slėpiningi gamtos vaizdai.

Balandį kalbėta apie draugystę. Susirinkusieji skaitė knygų ištraukas, žymių asmenybių citatas, o kai kas – specialiai šiai užsiėmimų temai savo sukurtus eilėraščius. Vėliau visi pynė draugystės apyrankes. Procesas pareikalavo ne tik individualaus, bet ir komandinio darbo. Pasibaigus užsiėmimui, kas apyrankę pasiliko sau atminčiai, o kas padovanojo greta esančiam.

Gegužės mėnesį pasirinkta užsiėmimų tema – „Aš“. Dalyviai dalijosi mintimis apie savęs atradimą literatūroje. Pasirodo, visiems yra tekę daugiau ar mažiau susitapatinti su knygos veikėju, istorija ar eilėraščiu. Kūrybinėse dirbtuvėse susirinkusieji karpė senus žurnalus ir dėliojo koliažą apie save ir savo gyvenimą, – toks, koks jis yra arba galėtų būti. Koliažai buvo tokie skirtingi!

Birželį prasideda vasara, atostogų metas, tad ir susitikimo metu kalbėta apie šį nuostabų laikotarpį. Šįkart dalyviai rinkosi ne uždarose patalpose, o neseniai atidarytoje viešosios bibliotekos Vasaros skaitykloje su lauko bibliotekėle ir suoleliais. Viena dalyvė savo skaitymus ir mintis pagardino atsineštomis braškėmis, kuriomis visi vaišinosi kūrybinėje užsiėmimų dalyje. O užduotis buvo tokia – reikėjo nupiešti vasara alsuojantį eskizą, pamatytą arba išgalvotą vaizdą.

Rudenį susirinkę knygos mėgėjai kalbėjosi apie vienatvę: kas ji, ar turi privalumų, trūkumų, žavesio, ar vienatvė tapati vienišumui, kuo skiriasi, kuo panaši. Nuomonės išsiskyrė, bet dėl to buvo tik įdomiau diskutuoti. Vėliau visi dekoravo vienkartinius arbatos puodelius, kad būdami vienumoje galėtų mėgautis karštu gėrimu ir tuo pačiu grožėtis savo kūriniu.

Spalio mėnesį dalintasi mintimis apie žmogiškumą. Dalyvių pageidavimu šįkart visas susitikimo laikas buvo skirtas pokalbiui, skanaujant atsineštus saldėsius ir vidun įsimetusią rudens žvarbą išsklaidant arbata, kava. Jaukaus pasisėdėjimo metu susirinkusieji dalijosi perskaitytų knygų apžvalgomis, mintimis, kas yra žmogiškumas, kaip mes jį suprantame, iš ko jis susideda, ar tai žmogaus duotybė, dovana ar pastangos.

Lapkritį, tik praėjus Visų šventųjų dienai ir artėjant didžiosioms metų šventėms, kalbėta apie viltį: ką ji reiškia, ką duoda mūsų gyvenime. Kūrybinėje dalyje dalyviai įvairiausiomis priemonėmis dekoravo stiklainius ir kūrė iš jų žibintus, kurie vėliau pripildė šviesos ilgus tamsiojo sezono vakarus.

Paskutiniai užsiėmimai vyko gruodį. Artėjant Naujiesiems metams dažnai išsikeliame sau tikslus, kuriuos ketiname įgyvendinti kitąmet. O dalis iššūkių neišvengiamai pasitinka mus nelauktai. Apie tai ir diskutavo susirinkusieji – apie iššūkius: planuotus, neplanuotus, bauginančius ir džiuginančius. Po to kiekvienas dalyvis susipažino su skrebinimo technika ir susikūrė sau svajonių bei planų knygelę, į kurią rašysis įkvėpiančias knygų citatas, mintis, asmeninius siekius.

Užsiėmimai „Kai knygos atgyja spalvose…“ surengti vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.