Klaipėdos dramos teatras kviečia į žaibiškai populiarėjančio spektaklio premjerą

Neilo Saimono komedija "Saugokite Florą". Nuotrauka Klaipėdos dramos teatro

Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerinį spektaklį: rugsėjo 22 d. 18 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre (Lietuvininkų g. 6) žiūrovų lauks Neilo Saimono komedija „Saugokite Florą“. Pjesę režisavo Alvydas Lebeliūnas, pagrindinius vaidmenis spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro „žvaigždžių duetas“ – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė; taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys bei Igoris Reklaitis.

Amerikiečių dramaturgas Neilas Saimonas (Neil Simon, g. 1927 m.) – savotiškas fenomenas. Tokio masto populiarumu pasaulyje vargu ar gali pasigirti bet kuris kitas šiuolaikinis rašytojas. Neilas Saimonas pelnytai tituluojamas Brodvėjaus karaliumi – jo pjesės jau daugiau nei pusšimtį metų statomos ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje, rašytojas per savo gyvenimą susižėrė ko gero visus įmanomus teatro apdovanojimus. Šiuo metu Neilas Saimonas – bene garsiausias pasaulyje komedijų meistras. Visą savo gyvenimą susiejęs su Niujorku (gimęs Bronkse), rašytojas čia praleido didžiąją savo gyvenimo dalį: čia jis mokėsi, kūrė skečus radijui ir vedė humoristines televizijos laidas „Geriausias šou“. 1961m. Brodvėjaus teatras pastatė pirmąją N. Saimono pjesę, o 1963m., kai scenoje debiutavo komedija „Basomis po parką“, legendinis komedijų meistras galutinai užkariavo niujorkiečių širdis. Neilo Saimono kūriniai rodomi viso pasaulio teatrų scenose, sėkmingai ekranizuojami, o pagrindinius vaidmenis filmuose vaidina pačios garsiausios Holivudo žvaigždės.

Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę. Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N. Saimono pjesę „Keista pora“ (The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Saimonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečio režisieriaus bei aktoriaus Melo Brukso (Mel Brooks) gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Atrodytų, istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, vargu ar galėtų tapti pagrindu komedijai – bet tik ne Saimonui…

Kas skiria Neilą Saimoną nuo kitų dramaturgų? Visų pirma – subtilus saiko jausmas, sėkmingai išlaviruojant amerikietiško humoro supratimo paribiais ir nenuslystant į vulgarius juokelius. Ir – neabejotinai – snaiperiškai taiklus žvilgsnis, įžvelgiant komiškas detales paprastoje kasdienybėje. Kur paprastus savo gyvenimus gyvena patys paprasčiausi žmonės. Nelaimingi, gyvenimo gerokai palamdyti, dažnai riboti, o atidžiau įsižiūrėjus – neįtikėtinai komiški personažai. Išgyvenantys rimtas egzistencines dramas – kurios, Saimono švelniai palytėtos, netikėtai ima ir atskleidžia savo komiškąją pusę.

Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių – 1985 m. Saimonas parašo antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Saimono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Saimonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta; ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis… Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus ir ne menkesnis moterų nekentėjas Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio tobulumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis – paties Saimono vertas humoro jausmas.

Klaipėdos dramos teatro informacija