Kaip senieji lietuvininkai kalbėjo
Autorius: Liuda Nausėdienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Rubrikose: Įvairenybės Žymos: Bibliotekose, Tautiškumas
Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko paskaita prie arbatos (lietuvininkų šnekta – tijos) puodelio, skirta Tarmių metams. Šilutės muziejaus muziejininkė-etnografė Indrė Skablauskaitė Pamario pagrindinės mokyklos moksleiviams (mokyt. Nijolė Kungelienė) pristatė išsamų tarmių regioninį žemėlapį, susirinkusieji išgirdo gyvą tarmišką žodį. Jiems papasakota, kodėl Mažosios Lietuvos gyventojai buvo vadinami lietuvininkais, o ne žemaičiais.
Renginio vedėja vaikams pateikė nuotaikingų pavyzdžių, kaip gyvenantis Saugose lietuvininkas nesusišnekėdavo su gyvenančiu Švėkšnoje žemaičiu. Pasirodo, kad lietuvininkų krašte yra belikę tik šimtas šeši, o pačioje Šilutėje – tik penki žmonės, kalbantys šišioniškių tarme. Vaikams buvo įdomu išgirsti, kad ši tarmė yra kuršių kalbos palikimas, kad didelę įtaką istoriškai susiformuoti šiai tarmei turėjo germanizacija. Taip pat paskaitos dalyviai sužinojo apie tai, kad šios tarmės nykimui daugiausia įtakos turėjo karas, kai gyventojai bėgo nuo artėjančio fronto linijos ir Šilutėje tuo metu buvo likę tik devyni žmonės.
Indrė Skablauskaitė užsiminė ir apie tai, kaip lietuvininkai pykdavo pavadinti žemaičiais, apie tai, kad Kristijonas Donelaitis, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas, savo kūriniuose lietuvininkus vadino būrais. Dalyviams buvo labai įdomu gauti informacijos apie lietuvininkų vardus. Auditorijoje atsirado vaikų, pavadintų lietuvininkų vardais, tokiais kaip Greta, Urtė ir kt. Vaikai nustebo išgirdę, kad vardas Barbė – taip pat lietuvininkų.
Paskaitai baigiantis moksleiviai dalyvavo tarmiškų skaičiuočių žaidime, pasikeisdami skaitė tarmiškai parašytą pasaką, žiūrėjo ištrauką iš filmo apie Šilutės krašte puoselėjamas unikalias lietuvininkų tradicijas.
„Kaip noriu didelio dangaus, Ramybės sieloje ir kūne Ir gero širdimi žmogaus. Tiek neapsakomo tyrumo. Aš noriu saulės » Daugiau
Argi gali būti kas džiugiau, kai atvyksta toks būrys svečių, jog net pritrūksta vietos juos priimti. Šis balandžio » Daugiau
Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją – Pagėgių savivaldybės kultūros srities atstovai (Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos ir » Daugiau
Tradiciškai paskutinę balandžio mėnesio savaitę šalyje minima Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia savaitė šalies bibliotekoms. Nors Lietuvoje » Daugiau
Pasitinkant Tarptautinę vaikų knygos dieną, 2024 m. kovo 27 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Vilkyškių filialas organizavo » Daugiau
Paminėti Pasaulinės Žemės dienos 2024 m. kovo 20-ąją į Lumpėnų laisvalaikio salę gausiai būrėsi literatūros, muzikos mylėtojai ir » Daugiau
Pagėgių savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Kamana“ narys Osvaldas Armonas, perskaitęs visą Vydūno „Susivokimo maldą“, 2024 m. kovo » Daugiau
Pavasario saulei vis dar slepiantis už debesų, 2024 m. kovo 12 d. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi Pagėgių savivaldybės » Daugiau
Džiaugiamės, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teikta nematerialaus kultūros paveldo byla papildė nacionalinį sąvadą. » Daugiau
Didžiausia Baltijos šalyse knygų ir muzikos šventė – Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstanti Vilniaus knygų mugė » Daugiau
Parašykite komentarą