Šrifto dydis:
2020-12-30

Iš tamsos į šviesą


Autorius: Irena Arlauskienė
Rubrikose: Įvairenybės

Nuotrauka bibliotekos

Nuotrauka bibliotekos

 

Akimirką buvau pamiršusi: „Ir jam šią akimirką skirtas / Tas didelis gražumas / – Būti.: (P. Žemgulytė, Eilėraštis vabalui) Gražumas gyventi, džiaugsmas būti, žvelgti į švintantį rytą, pasiklausyti teškenančio lietaus ir bent Kalėdoms pamatyti byrančias iš dangaus ledo kruopas ar ubago kąsniais drimbantį sniegą. Stebuklas yra pati gyvybė, kurios vertę nūnai dažnas suvokia prasmingiau, o susimąstęs viltingai regi kaip tik šviesiąsias kasdienybės puses. Pažiūrėkim, kokia šventiška mūsų Lietuvininkų gatvė, žiūrint nuo eglutės į miesto centrą. Niekada nematėm dar tokios švytinčios perspektyvos – ir tai mums, miestelėnams, ji sukurta. O Eglė ir saldusis eglučių parkas aplinkui ją, o iliuminuoti parko medžiai prie tvenkinio? Šviečiantis tunelis ir spalvingas meškiukas. Kiek džiaugsmo vaikams. Ačiū tam, kas tai sumanė ir įgyvendino.

Toli pasiliko pilkai pilkas lapkritis. Jis šiemet buvo idealus, atitinkantis visus vėlyvojo rudenio bruožus: „ Pro lapkričio dulksną nuobodžią, / įkyrią / pilko skliauto fone / tobulas medžio estampas – /  paskutinis rudens kūrinys. / Šitaip vieniša. / Nuoga. / Ir tikra.” („Lapkričio grafika”) Natūralus lapkričio jausmas – šviesos ilgesys. Pasidaviau niūriai nuotaikai ir buvau pelnytai išbarta šio eilėraščio autorės Vidos Tarozienės: „Ko purkštauji, juk lapkritis toks ir turi būti. Pilkas, nykokas, vienišas. Tik pažiūrėk, kokia išraiškinga medžio šakų grafika pilkame fone. Rask ką gražesnio dar. Ir tas vienišas geltonas lapas. Koks švytėjimas, koks trapus virpesys, net širdis ima plazdėti, tai pamačius”. Sakinio pabaigą pridūriau pati, nes paskui visą lapkritį gėrėjausi jo subtiliais raštais debesyse, šakų „raižiniais” danguje. O paskui vis dažniau su įsisiautėjančiais vėjais virš miesto ėmė skraidyti kirai. Vėjų išvyti į krantą, jie ieškojo žmonių artumo – numesto kąsnio, užuovėjos, atsidėkodami ypatingu sidabriniu sparnų švytėjimu. Ak, mokėčiau piešti… Atsiverčiau Irenos Šeputienės eilėraštį: „Išskleistais sparnais / žuvėdra danguje / piešė paveikslus – / nematytus ir nesuprastus, / lengvus ir mįslingus. / Paskui nustūmė debesį, / pravirkdė vėją / ir nuplasnojo paguosti / saulėlydžio…” Nepaskysi, kad labai jau lengva tai žuvėdrai, tam kirui, tai zylei už lango gyventi – prasimanyti maisto, atsilaikyti prieš vėją… O žmogui, ypač dabar, kai tiek mirčių, kai kovoji su priešu, kuris nematomas tyko anapus durų? Bet peršoko Saulė grįžos tašką ir ritasi į pavasarį. Į ilgos dienos šviesą, į šilumą, tikriausiai, ir į karantino pabaigą. Kiek čia beliko, kai kiekviena diena po truputėlį ilgėja, pilnačiai pasirodyti praplyšta debesys, o ir dienomis dangus vis dažniau mėlynumu pasispalvina. Dar truputį kantrybės, dar truputį įsižiūrėjimo į visa, kas aplinkui, kas dabar ar šiltais prisiminimais ramina širdį: „O vakare ramiai taip snigo, / Apklostė sodo žolę balta drobule. / Girdėjosi jaunos kaimynės juokas, / Sušildęs žiemą / Ir aidu atsišaukęs mano širdyje. / Taip gera žiemą po Kalėdų, / Palangės apsnigtos ir laiptai apsnigti. / Ir zylė, kybanti ant lašinių bryzelio, / Man priminė tave, kadais suritinusį / Juokingą sniego Senį Besmegenį, / Parimusį ant senos šluotos ražo, / Su kiauru kibiru vietoj skrybėlės, / Juodų angliukų akimis / Ir nosimi – morka raudona…// Ir švyti tavo akys, ir girdis juokas, / Viliojantis į kiemą vienplauke išlėkt / Ir sviest didžiulę, purią gniūžtę…//

Šilti, geri prisiminimai… / O dienos jau ilgėja, artinas Naujieji. / Šviesu nuo sniego ir nuo kaimynės juoko. / Taip gera baltą žiemą po Kalėdų”. (Aldona Sapronaitienė).

Gyventi, būti, matyti, jausti, galvoti… Būti gyvam turim visi teisę, net anas vabalas. Ir dar yra tikėjimas, nušviečiantis mūsų būtį. Parymokim, kol dar yra laiko prie Prakartėlės bažnyčioje, pasiklausykime, ką sako patys mažiausieji, kuriuos privalome išmokyti džiaugtis gyvenimu. „Mano anūkėlis, – rašo Nijolė Čepienė, – dar mažas. Girdžiu kartą, kaip jis klausia savo senelio: „– Kas, seneli, ten aukštai? / – Tai dangus… / – O kas, seneli, dar aukščiau? / – Gal Dievulis ten gyvena?.. / Aš gerai ir nežinau,– / Per trumpai dar gyvenau“.

Taigi, kad ir ilgiausio gyvenimo savivoka – jo trumpumas. Tai dėl to, kad gyventi gera, kad tiek daug jame reikia pamatyti, patirti, pasidžiaugti. Pasidalinkime, kas džiugina sielą, ką patiriame, gyvendami šiuo sudėtingu metu. Ir tegu tais Naujaisiais Metais Dievulis, kuris gyvena ten, dar aukščiau virš regimo dangaus, laimina mus visus ir dovanoja ilgą ir sveiką gyvenimą.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Bibliotekoje paminėtas Europos Sąjungos gimtadienis Bibliotekoje paminėtas Europos Sąjungos gimtadienis 

  Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Europos Taryba šią šventę švenčia gegužės 5 » Daugiau

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“ Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Nauja realybė – naujos formos“ Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje 

  Šių metų 21-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šūkis – „Nauja realybė – naujos formos“. Tema atliepia naujas renginių » Daugiau

Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose Moksleiviai jaučia stresą, negalėdami lankytis muziejuose ir bibliotekose 

  Šiemet pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų » Daugiau

Skaitymo skatinimo akcija „Kalėdos su knyga“ ir Metų nominacijų paskelbimas šiemet vyko kitaip Skaitymo skatinimo akcija „Kalėdos su knyga“ ir Metų nominacijų paskelbimas šiemet vyko kitaip 

    Visi su ilgesiu prisimename praėjusiais metais Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vykusį skaitymo skatinimo akcijos baigiamąjį renginį » Daugiau

Iš tamsos į šviesą Iš tamsos į šviesą 

  Akimirką buvau pamiršusi: „Ir jam šią akimirką skirtas / Tas didelis gražumas / – Būti.: (P. Žemgulytė, Eilėraštis » Daugiau

Šilutės bibliotekoje – interaktyvus žemėlapis „Pamario raštijos lobynas“ Šilutės bibliotekoje – interaktyvus žemėlapis „Pamario raštijos lobynas“ 

  Nauja kultūros paslauga – interaktyvus stalas su žemėlapiu „Pamario raštijos lobynas“ – jau Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje! » Daugiau

Literatūros ir meninės kūrybos simbiozė Literatūros ir meninės kūrybos simbiozė 

  Jau savaitė nuvilnijo, kai Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko virtualus literatūrinis susitikimas su knygų vaikams autore, grafikos » Daugiau

Literatūriniai dialogai kitaip Literatūriniai dialogai kitaip 

  Šiuo metu įvestas visuotinis karantinas riboja kultūrinį gyvenimą, renginių organizavimą bei jų lankymą kultūros įstaigose, tarp jų ir » Daugiau

Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis Per antrąją bangą su rudens papročiais ir tradicijomis 

  Šilutės TAU literatai pirmojo Covid –19 karantino metu sąžiningai rašė dienoraštį – tiesiog tai, kaip išgyveno vieną ar » Daugiau

Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija Vaikams trumpai sustojo laikas – juos užbūrė paukščių gojus ir poezija 

  Spalio 13 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka surengė literatūrinį susitikimą su poete Gerda Jankevičiūte-Petraitiene. Renginį vedė meno » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2021 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31