Šrifto dydis:
2015-02-07

Duona – ugnies ir žmogaus kūrinys(1)


Autorius: Violeta Astrauskienė, Švėkšna
Rubrikose: Bendruomenėse  Žymos:

 

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

 

Pirmasis civilizuoto žmogaus maistas, ugnies ir žmogaus kūrinys, buvo duona. Pagonybės laikais namų židinio saugotoja ir ugnies globėja buvo deivė Gabija. Vasario 5-ąją nuo seno lietuviai garbino ją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis, duona šią dieną pradėta šventinti ir bažnyčiose. Buvo tikima, kad per šv. Agotą, vasario 5-ąją, pašventintas gabalėlis duonos apsaugos nuo gaisrų ir nelaimių, nuo negalių ir visokio blogio.

 

Šių dienų požiūris

 

Tikriausiai vienas seniausių patiekalų, kuriuos žmonės pradėjo valgyti, yra duona. Buvo laikas, kai žmogus be duonos negalėjo išgyventi tiesiogine prasme. Tik šiais laikais duonos svarba dažnai pamirštama, netgi sakoma, jog duona tik iš bado valgoma. Šiandien negalėtume išgyventi be to, ką duona simbolizuoja. Tai, kad visame pasaulyje ištisus šimtmečius vasario 5 dieną švenčiama Duonos arba šv. Agotos diena, tik įrodo, jog turėtume labiau vertinti ir branginti duoną.

 

Dabar daugelis etnografinių papročių ir švenčių gyvuojančių vyresnių žmonių atmintyje, jaunajai kartai mažai suprantamos ar žinomos arba visai nežinomos. Tai lyg ir natūrali gyvenimo sričių pakitimų pasekmė, bet labai norisi, kad liaudies kūryba, etniniai papročiai, tradicijos, patiekalai, lietuvių liaudies dainos ir žaidimai, muzikavimas liaudiškais instrumentais kuo ilgiau būtų neužmirštas. Tokių minčių vedama, neįgaliųjų draugijos padalinio pirmininkė Ingrita Riterienė, pakvietė Švėkšnos Saulės gimnazijos trečiokus su mokytoja N. Kairiene ir Švėkšnos specialiojo ugdymo centro ugdytinius su mokytoja D. Nausėdiene ir mokytojos padėjėja V. Rukšnaitiene, dalyvauti Duonos šventėje. Vaikai dainavo, minė mįsles, šoko, deklamavo eiles apie duoną. Senoviniu instrumentu – bandonija, sau pritardamas grojo ir lietuviškus romansus dainavo švėkšniškis Mindaugas Nogaitis. Gražų įspūdį visiem paliko draugijos narių – Stasės, Irenos, Danutės išsakyti gražiausi žodžiai pagrindiniam šventės akcentui – duonai. Iš jų lūpų skambėjo ne tik poezijos posmai, patarlės, buvo prisimintos ir duonos kepimo apeigos. Sužinojome, kad senovėje kepant duoną buvo draudžiama kalbėtis arba būti išsižiojusiems, nes duonelė gali sutrūkinėti, kad nukritusį ant žemės duonos gabalėlį žmonės pagarbiai pakeldavo, pabučiuodavo ir suvalgydavo.

 

Duonoje įžvelgiamas stebuklas

 

Tešlos užraugimui ir duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakralinė prasmė. Šis darbas šventas – jis imituoja pasaulio sutvėrimą. O kepalėlis yra tarsi jo modelis, kryžiaus ženklu padalytas į keturias pasaulio šalis. Todėl niekada nevalia duonos dėti padu į viršų – sutriks pasaulyje nusistovėjusi tvarka.

 

Duoną šventinęs Švėkšnos parapijos klebonas kunigas Saulius Katkus, pastebėjo, kad duonoje slypi sakralumas. Duoną vadiname ir šventa, ir kasdienine. Ta pati kasdieninė mūsų duona kartu ir stebuklinga – nuo seno jai priskiriama ypatingų, magiškų galių, o kaip simbolis ji sudėtinga, turi daug prasmių. Tai akivaizdu, kad ir maldose prašome Dievo: „Duonos kasdieninės duok mums šiandien“. Krikščionybėje duona tapo paties šventumo simboliu. Kristus yra ne tik duodantis dangaus maistą – gyvybės duoną, bet ir pats yra gyvenimo duona. Duona krikščionybėje tapo nušvitimo, aukščiausio sąmoningumo simboliu. Šventos duonos valgymas simbolizuoja atsivėrimą dieviškai išminčiai ir malonei. Duona krikščionybėje dar yra ir meilės laidininkė. Dalijimasis duona – artimo meilės liudijimas.

 

Mums kiekvienam, duona – visų pirma gyvenimo simbolis. Mąslus žmogus, valgydamas duoną kasdieninę, burnoje jaučiąs gyvenimo skonį. Juk duona nuo seno – gerovės, vaisingumo, laimės ir apsaugos nuo blogio simbolis. Ją reikia gerbti, tausoti. Kad ant stalo būtų padėtas duonos kepalas, turi būti nueitas ilgas kelias: nuo žemės arimo, grūdo pasėjimo, malimo, kepimo ir t. t. Duonos gimimas asocijuojasi su žmogaus gyvenimu, dvasiniu tobulėjimu. Todėl duona tokia sava, lyg ji būtų gyva. Duona, pasak liaudies išminties, simbolizuoja gerumą, stiprybę, protą, ištikimybę. Senieji išminčiai sako, kad sapnuoti duoną yra geras ženklas.

 

Apie tai, kaip švėkšniškiai pagerbė duoną

 

Kai po visų darbų mūsų žemelė sugula į lygius arimus, kai aruodai alsuoja skalsa ir sotumu, kai namuose nestinga duonos ir motinos rankų šilumos, su palengvėjimu atsikvepiame – ramu gyventi čia, savo žemėje, kurios vardas nuo amžių – Lietuva, savo gimtame kaime, kuris yra Švėkšna.

 

Didžiuojamės veikliais, organizuotais ir gražių minčių turinčiais žmonėmis, susibūrusiais į Švėkšnos neįgaliųjų draugijos padalinį, kuriam vadovauja Ingrita Riterienė. Jos suburtų žmonių entuziazmo dėka, švėkšniškiai šeštą kartą – vasario 5 dieną rinkosi švęsti Duonos arba šv. Agotos dieną. Pirmą kartą šventė vyko tradicinių amatų centro salėje. Didžiulė salė pasirodė ankštoka gausiai susirinkusiems moksleiviams, vidutinio ir vyresnio amžiaus dalyviams bei svečiams.

 

Šventė prasidėjo seniūnui A. Šepučiui iškilmingai į salę įnešus duonos kepalą, kurį iškepė pati renginio organizatorė Ingrita.

 

Po svečių pasisakymų, prisiminimų ir linkėjimų, šventės vedėja Ingrita Riterienė svečius pamalonino lauktuve – mažyčiu duonos pagranduku, iškeptu šiai progai šventės rėmėjų švėkšniškių V. ir A. Toliušių kepykloje, perrištu linine juostele, papuoštu javų varpomis bei patarle apie duoną.

 

Po oficialiosios dalies visi pakviesti prie vaišių stalo, pasišnekučiuoti, tarpusavyje pabendrauti, paragauti ne tik lietuviškos, naminės, bet ir vokiškos, indiškos, airiškos, angliškos, norvegiškos, švediškos ir slovakiškos duonos. Šventės svečiams nuotaikingai grojo švėkšniškis, muzikantas Vytautas Raibys.

 

Neseniai buvo apėmusi manija kepti duoną namie patiems prisimenant senąsias tradicijas. Nesuprantama kodėl, bet šiuo metu tai daro vis mažiau žmonių. Gal dėl laiko stokos, gal dėl to, kad pabodo. O ką jau kalbėti apie pagarbą duonai, kurios kas kart vis mažiau. Tikėtina, kad kasmet švenčiama Duonos šventė, padės vaikams nepamiršti senųjų duonos kepimo tradicijų, mokys vertinti ir gerbti duoną! Juk kai jos turime, tai ir viso kito namie nestinga…

 

Neįgaliųjų draugija ir šį kartą sugebėjo surengti nuostabią šventę – lietuviško vaišingumo su pagarbos duonai tradicija. Išragavę duoną su vaisiais, sėmenimis, moliūgų sėklomis, juodą ir baltą, o kur dar pyragai, darbščių moterų iškepti ir sūriai suslėgti, atsigaivinę juodos duonos gira, švėkšniškiai ir svečiai išsiskirstė nešini šiltu bendrystės jausmu ir šv. Agotos duona, linkėdami, kad kepama duona būtų minkoma su meile, o namuose, kur kvepia kepama duona, gyventų geri žmonės.

 

 

 

 

Skaitytojų komentarai

  1. Birutė

    Kokia prasminga šventė! Švėkšniškiai visada kupini nuostabių idėjų. Pagarba Jums!


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“ įsikėlė į naujas patalpas Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“ įsikėlė į naujas patalpas 

  Žmonių su sielos negalia klubas ,,Sielos paguoda“  prieš šv. Velykas įsikėlė į naujas patalpas, kurias suteikė Šilutės rajono » Daugiau

Švėkšnos bažnyčią papuošė rekordinio dydžio sodas Švėkšnos bažnyčią papuošė rekordinio dydžio sodas 

  Asociacija „Švėkšniškių sambūris“ ir vėl nustebino, o Švėkšnos miestelio vardas nuskambėjo visoje Lietuvoje. Asociacijos vadovei Ingridai Riterienei kilo » Daugiau

Šilutės rajono savivaldybė pasirinko diskriminacinę religinių bendruomenių rėmimo politiką Šilutės rajono savivaldybė pasirinko diskriminacinę religinių bendruomenių rėmimo politiką (2)

  Po Šilutės rajono savivaldybės Tarybos posėdžio paaiškėjo, kad rajono tradicinės religinės bendruomenės bus remiamos skiriant ne daugiau 80 » Daugiau

Šilalės bendruomenes subūrė interaktyvus žaidimas „Saugi kaimynystė“ Šilalės bendruomenes subūrė interaktyvus žaidimas „Saugi kaimynystė“ 

  Paskelbus karantiną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje teko laikinai sustabdyti visas veiklas – skaitytojų aptarnavimą, edukacijas, mokymus, renginius. » Daugiau

Moliūgų-žibintų festivalis „Mes už šviesą“ pasklido visoje Švėkšnoje Moliūgų-žibintų festivalis „Mes už šviesą“ pasklido visoje Švėkšnoje 

  Švėkšnos miestelis praėjusį savaitgalį paskendo šimtų moliūgų-žibintų šviesoje – čia įvyko tradicinis moliūgų-žibintų festivalis „Mes už šviesą“. Šie » Daugiau

Žemaičių Naumiestis turi istorinį miestelio planą Žemaičių Naumiestis turi istorinį miestelio planą 

  Rugsėjo pabaigoje dienos šviesą išvydo pieštinis Žemaičių Naumiesčio centro istorinis planas. Jame pristatomas miestelio centras, kaip jis galėjo » Daugiau

Rusnės kultūros centro įkurtuvės naujose patalpose Rusnės kultūros centro įkurtuvės naujose patalpose 

  Rusnės saloje paskutiniąją rugsėjo dieną vyko ypatinga ir ilgai visų rusniškių laukta šventė. Rugsėjo 30-ąją buvo perkirpta naujųjų » Daugiau

Išrinkti konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtojai Išrinkti konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtojai (1)

  Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojus. Šiemet jų – net keturi. Šiuo konkursu siekiama » Daugiau

„Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Juknaičių vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Juknaičiai“ „Sidabrinės nendrės“ premija įteikta Juknaičių vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Juknaičiai“ 

  Pamaryje, istorinėje vietoje – Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje – rugpjūčio 15-ąją įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji atiteko » Daugiau

Paprūsės istorija Švėkšnoje Paprūsės istorija Švėkšnoje 

  Turizmo sezonas po truputį įsibėgėja, kasdien sulaukiame vis daugiau svečių iš visos Lietuvos. Birželio ir liepos mėnesiais teko » Daugiau

Medea klinika
Adida papildai sportui
Medea klinika

Naujienų paieška pagal datą
2021 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bal    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31