Dėl regioninės politikos pokyčių – pas aukščiausių šalies institucijų vadovus

Nuotrauka Šilutės r. savivaldybės

Užtikrinti regioninės politikos pokyčių pagrįstumą ir nuoseklumą, efektyvią informacijos sklaidą ir komunikacijos procesus, aiškiai įvardinti planus ir galimus modelius dėl Lietuvos administracinio suskirstymo – tokius siūlymus svarbiausių šalies institucijų vadovams pateikė penktadienį Klaipėdoje susitikę Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų savivaldybių merai.

Savivaldybių vadovai išreiškė poziciją, kad šiuo metu vykstantis regioninės politikos pokyčių procesas reikalauja didesnio valstybės institucijų susitelkimo, gilesnės analizės, platesnių svarstymų ir diskusijų įvairiuose valstybės lygmenyse. Būtina užtikrinti sklandų komunikacijos tarp nacionalinių institucijų bei vietos savivaldos kartu su socialiniais partneriais procesą, išgryninti ir išaiškinti planuojamo politikos pertvarkos proceso, kuriame savivaldybės būtų ne pasyvūs pokyčių stebėtojai, o aktyvūs dalyviai, pasirengę prisiimti atsakomybę ir laukiančius iššūkius bei pokyčius, eigą. Vieningai sutarta, kad regioninės politikos plėtra – svarbiausias veiksnys, siekiant užtikrinti tvarų regionų vystymąsi bei ilgalaikį konkurencingumą, tačiau pokyčiai turi būti priimami konsensuso ir bendro sutarimo būdu.

Susitikimo rezultatai ir išsakytos nuomonės perkeltos į 14-likos merų pasirašytą poziciją dėl vykdomos Lietuvos regioninės politikos. Taip pat kreiptasi į LR Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį su prašymu artimiausiu metu priimti Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų savivaldybių merus susitikimui, kurio metu būtų aptariamos Lietuvos regioninės politikos problemos.

Primename, kad dar šių metų pradžioje LR Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie planuojamus regioninės politikos pokyčius – rengiamą Lietuvos regioninės politikos Baltąją knygą, atliekamą ekonominės perspektyvos ir ateities modeliavimo regionuose studiją, specialios darbo grupės, skirtos regionų plėtros kryptims tobulinti, sudarymą. Inicijuoti pokyčiai siejami su galimais Europos Sąjungos periodo po 2020 m. finansavimo mechanizmo pasikeitimais. Europos statistikos tarnybos duomenimis, Lietuva jau viršijo 75 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto vidurkį, tad skiriama ES parama gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties. Reaguojant į vykstančius procesus, Klaipėdos regiono savivaldybių iniciatyva pradėtas dialogas su kitomis Vakarų Lietuvos savivaldybėmis dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir partnerystės stiprinimo. 2017-09-18 keturių regionų – Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių – plėtros tarybų vadovai pasirašė rezoliuciją, kuria susitarė vieningai dalyvauti Lietuvos regioninės politikos formavime, stiprinti Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Telšių regionų bendradarbiavimą, pradedant dialogą dėl Vakarų Lietuvos regiono formavimo.