Bibliotekoje – įvairiaspalvės kūrybos išraiškos formos

Nuotraukos Ignės Zarambaitės

Vasario 2 dieną, ketvirtadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Poezija, skambanti fotografijos mene. Gamtos perlai“. Susitikti kvietė: Birutė Morkevičienė, Valerijus Volkovas, Nikojalus Filimonovas, Eugenijus Šaltis, Tatjana Petravičienė ir Eugenijus Šuldiakovas.

Pastarasis susitikimą pradėjo klausimais ir pasvarstymais, kas yra kūryba, kam ji reikalinga žmogui, jo kasdienybei. Pasak jo, visi galime kurti, nes tai slypi mūsų širdyje, galvoje ir aplinkoje, tai mūsų prigimtinė privilegija, kurią turime realizuoti. E. Šuldiakovas papasakojo, kaip jis dar vaikystėje sukūrė pirmą ketureilį, kaip pajautė trauką poezijai. Menininkas susirinkusiems vakaro svečiams perskaitė keletą savo eilėraščių.

Tauragiškis Eugenijus Šaltis pristatė įvykdytą projektą – autorinių eilėraščių kompaktinę plokštelę „Mažorai ir minorai“. Su juo atvyko kita šio projekto sumanytoja – režisierė, Tauragės radijo laidų vedėja Rima Bandzinaitė-Latožienė. Jie abu padeklamavo eilėraščių. E. Šaltis paaiškino, kad į plokštelę atrinko ir sudėjo svarbiausias per visą gyvenimą rašytas eiles, kurios ir šviesios, ir niūrios, mažorinės ir minorinės. Visokios, kaip ir pats gyvenimas.

Buvusi ilgametė Traksėdžių pagrindinės mokyklos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja, redaktorė Birutė Morkevičienė pripažino ir pasidžiaugė, kad tokiame kūrybos vakare dalyvauja jau šeštąjį kartą. Ji su susirinkusiais pasidalijo keletu savo eilėraščių, kuriuose kalbama apie laiko tėkmę, žmogų, jo gyvenimą ir lemtį. Šias eiles papildė fone besikeičiančios skaidrės, kuriose – B. Morkevičienės ir T. Petravičienės fotografijose užfiksuoti gamtos fragmentai skirtingais metų laikais.

Netrukus V. Volkovas ir N. Filimonovas pradžiugino gitaros skambesiais ir dainomis, papasakojo apie savo kelią link muzikos. T. Petravičienė vakarą pripildė pianino melodijomis, kurios budino vaizduotę ir skatino bent minutę kitą pasvajoti.

Jauki atmosfera, matyt, įkvėpė, nes žiūrovų gretose sėdinti iš Juknaičių kilusi, ten gyvenanti Eugenija Jefimovienė irgi išdrįso pasidalinti savo kūryba. Ji, kaip ir daugelis vakaro svečių, pašaukimą kurti atrado ne iš karto, tai nutiko vėliau, išbandžius kitas veiklas, įsiklausius į savo vidinį balsą.

E. Šuldiakovas atsisveikindamas visiems palinkėjo kūrybos džiaugsmo, nesvarbu, kokia forma jis būtų išreikštas: žodžiais, natomis, dažų potėpiais ar kitokiu būdu.