Šrifto dydis:
2012-11-07

Bibliotekininkai Karaliaučiuje: Trys keliaujančios knygų mugės


Autorius: Dalia Užpelkienė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė
Rubrikose: Įvairenybės » Knygų kampelis  Žymos: ,

 

Šilutiškiai su kolegomis Kaliningrado A. P. Gaidaro sritinėje bibliotekoje. Nuotraukos Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

 

Istorija taip lėmė, kad etninės baltų žemės prie Kuršių marių, dar ir dabar vadinamos Mažąja Lietuva, yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Geldapės su dalimi Rytprūsių – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijoje. Visose šiose valstybėse šilutiškiai bibliotekininkai turi savo profesijos „ryšininkų“. Jau daugiau kaip du dešimtmečius šilutiškiai bičiuliaujasi su Punsko lietuvių kultūros namais ir Punsko Vasario 16-osios gimnazija (Lenkijoje) , Kaliningrado A. P. Gaidaro sritine, Sovetsko miesto ir Kaliningrado miesto centrine bibliotekomis (Rusijoje), darbščiaisiais kolegomis – Vakarų Lietuvos krašto viešųjų bibliotekų bibliotekininkais. Nenutrūkstantis istorinės ir dabarties lietuviškos knygos pažinimo kelias, kasmet įdomybėms sujungia bibliotekininkus abipus Nemuno ir senųjų dzūkų gyvenamajame Lietuvos pasienyje ties Punsku… Šįkart šilutiškiai vyko į Karaliaučiaus kraštą vykdyti Kultūros ministerijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos, Šilutės raštijos ir knygių draugijos bei pamario verslininkų finansuoto tarptautinio projekto „Trys keliaujančios knygų mugės: Lietuviško žodžio akiračiai“ baigiamąjį etapą. Pirmasis vyko Šilutėje gegužę („Poezijos diena – Vakarų krantas“), antrasis – išvykoje į Ararato sritinę biblioteką Armėnijoje („Lietuviško žodžio akiračiai“). Trečiasis ir baigiamasis keliaujančių knygos mugių etapas „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“ perkėlė projekto vykdytojus ir jų idėjas į istorinę Rytprūsių knygininkų, turinčių glaudžių sąsajų su Šilutės kraštu, žemę Karaliaučių, jo bibliotekas ir Tolminkiemį.

 

Jono Mačiulio Maironio metus išlydint, Kristijono Donelaičio pasitinkant

 

Pakeliui šilutiškiai apsilankė Sovetsko Isaako Jakovlevičiaus Rutmano vardo bibliotekoje ir susipažino su naujai įrengta jo memorialine ekspozicija. Bibliotekos direktorė Galina Utkina, įspūdingai pristačiusi savo miesto garbės piliečio, žinomo istoriko ir rašytojo I. J. Rutmano (1926- 2003 ) atminimo įamžinimui atidarytą ekspoziciją, pasidžiaugė, kad ją įrengti Sovetsko bibliotekininkus paskatino šilutiškių Knygos muziejaus pavyzdys ir jame nuosekliai rengiamos istorinės tematikos parodos. Greta istorinės dokumentikos apie ne tik Karaliaučiuje, bet Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomą asmenybę, yra ir šilutiškių bibliotekininkų kartu su šviesios atminties I.J. Rutmanu nuveiktų darbų liudijimai: nuotraukos apie pirmąją šilutiškių bibliotekininkų surengtą Mažosios Lietuvos veikėjo, rašytojo ir švietėjo Vydūno 130-ojo gimtadienio šventę, vykusią (1998) Sovetske, prie namo Klauzijaus 27A (dab. Lenino g. 17), tapusio paskutine mąstytojo gyvenimo vieta. Su Sovetsko miesto bibliotekininkais (nuo 1974) bendradarbiaujantys šilutiškiai susitarė, kad kitąmet F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bus surengta I. J. Rutmano vertingos istorinės kolekcijos paroda, dalyvaujant autoriaus našlei Zinaidai V. Rutman.

 

Kelias į senąjį Karaliaučių tradiciškai neprailgo. Nors žvilgsnis klaidžiojo po laiko nuniokotus, bet vis tiek didingus senosios architektūros statinius, dalgio pasiilgusius pakelių piktžolynus, vietinių vadinamus „sosnovskio barščiais“, vidinės nuojautos žadėjo jaukų pasibuvimą su saviškiais… Neklydome. Moderniai įrengtose A. P. Čechovo vardo Kaliningrado miesto centrinės bibliotekos ketvirtojo filialo patalpose šilutiškius bibliotekininkus draugiškai pasitiko gausus Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių draugijos narių būrys, bibliotekos direktorė Jelena Michailovna Aleksandronec ir kolegos bibliotekininkai. Praėjusių metų spalį šilutiškiai jau dalyvavo šioje bibliotekoje surengtame įspūdingame knygos vakare „Tamsoje būti šviesa“, skirtame Jono Mačiulio Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Šįkart lietuviakalbiai ir rusakalbiai knygos mylėtojai susirinko prie pamario bibliotekininkų atvežtos naujausių knygų ir fotodokumentikos šaltinių parodos „Nuo Maironio link lietuvybės“. Surengti Maironio kūrybos skaitymai, virtualiai pristatyta paroda, kolegoms padovanota įspūdinga šiais metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidyklos išleista ir dar spaustuvės dažais kvepianti knyga „Maironis“ (2012). Garbaus amžiaus Kaliningrado L. Rėzos lietuvių draugijos nariui Juozui Kiaulakiui užvedus „Lietuva brangi…“, per salę nuvilnijo kartu su rusakalbiais skambanti išdidi Maironio giesmė. Po jos sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė Romanas Senapėdis. Kalbėtojas pasidžiaugė, kad „turininga lietuviškos knygos aplinka suburia bičiulystei, kultūrai ir Maironio pilietiškumo pamokų tąsai Karaliaučiaus žemėje gyvenančius lietuvius, rusakalbius ir kitataučius. Bibliotekininkai yra tarsi tautų santarvės misionieriai…“. Šilutiškių ir kaliningradiečių bibliotekininkų jungtinė paroda Maironiui po Karaliaučiaus mokyklas keliaus iki gruodžio. Vėliau ją pakeis fotodokumentikos ekspozicija „Kristijonas Donelaitis mene ir knygose“, kuri skirta lietuvių poezijos pradininko 300 metų gimimo sukakties pasitiktuvėms.

 

Pakeliui į Tolminkiemį šilutiškius lydėjo tikrai rusiška žiema. Apsilankę Zelenogradsko miesto J. Kuranovo vardo bibliotekoje, vėliau lydimi puikios gidės bibliotekininkės N. A. Šumilovos, mūsiškiai grožėjosi šokančių medžių alėja, Kuršių Nerijos kraštovaizdžiu, siautulinga Baltijos jūra, kuri, manoma, per audrą į aplinką išmeta nepamatuojamus jodo pliūpsnius. Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio žemėje, šilutiškių jau laukė iš Zelenogradsko ir Kaliningrado autobusais atvykusios rusakalbio jaunimo ir jų mokytojų grupės. Jaukuma dvelkė Tolminkiemio bažnyčia, pastatyta 1756-1764 m. evangelikų liuteronų kunigo, pasaulietinės lietuvių poezijos pradininko Kristijono Donelaičio rūpesčiu. Jis pats 1756 m. gegužės 28 d. pašventino bažnyčios, kurioje klebonavo keliasdešimt metų, kertinį akmenį. Gyvendamas Tolminkiemyje K. Donelaitis sukūrė pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį – „Metus“. Tokioje sakrališkoje aplinkoje šilutiškiai vedė jaunimui edukacinę pamoką „Knygos ir rašto pėdsakai Karaliaučiaus krašte“, pristatė virtualią parodą „Kristijonas Donelaitis: laikmečio ir dabarties liudytojai“, kurią (dešimtyje parodos stendų) pamario bibliotekininkai padovanojo K. Donelaičio muziejui. Atsidėkodama už šilutiškių kolegišką dovaną, muziejaus gidė Svetlana Sisojeva vedė nemokamą ekskursiją. Muziejaus direktorė Liudmila Silova patikino, kad dovanotos parodos stendai keliaus ne tik po visą Karaliaučiaus sritį, bet ir Rusiją, kaip sudėtinė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir Tolminkiemio muziejaus kilnojamos parodos, skirtos K.Donelaičio jubiliejui, dalis. Pasak S. Sisojevos, buvęs populiarus Tolminkiemio muziejus dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Laukiama įvairių valdžių vis dar žadamo remonto, mažas atvykstančiųjų lankomumas neįtikina Kaliningrado vietinės valdžios tokio muziejaus svarba, o lietuviams kelius į Tolminkiemį riboja sudėtingas pasienio vizų rėžimas. Nors K. Donelaičio jubiliejus bus minimas tik 2014 metais, susidomėjimas lietuvių poezijos pradininko asmenybe auga. Šių metų spalį Tolminkiemyje vyko K. Donelaičio žodžio šventė. Atvyko svečiai iš A. S. Puškino muziejaus Baltarusijoje, gretimo Černiachovsko, Kaliningrado lietuviai, kurių šiame mieste gyvena per du tūkstančius (Kaliningrado srityje apie 14000). Baltarusių ir rusų kalbomis skambėjo „Metų“ posmai, šoko folkloro kolektyvas „Svetlovčianočka“, buvo lankomos muziejaus ekspozicijos, klausomasi dabarties rusų ir lietuvių poetų eilių. Pratęsiant tradiciją ir susirinkusios publikos prašymu savo naujausią poeziją skaitė šilutiškis poetas, bibliotekininkų bičiulis ir šio projekto rėmėjas Marijus Budraitis, prieš tai miesto bibliotekoje savo kūryba žavėjęs svetingus Kaliningrado L. Rėzos lietuvių draugijos narius.

 

Atsisveikindami su Tolminkiemio bažnyčia ir sunkiai, ir lengvai užvėrėme metalu kaustytas jos duris. Lengvai todėl, kad žinojome – kitąmet būtinai sugrįšime. Sunkiai todėl, kad taip pat žinojome, vargu, ar dvasinga Kristijono Donelaičio žemė kada nors visu savo grožiu atsivers tėvynainiams. O taip norėtųsi…

 

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

„Šilutės žinios” redakcija už komentarų turinį neatsako bei pasilieka teisę pašalinti netinkamus, pažeidžiančius įstatymus skaitytojų komentarus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Informuokite „Šilutės žinios” redakciją apie netinkamus komentarus.

„Dainų dainelė“ Šilutėje „Dainų dainelė“ Šilutėje 

  Praėjusią savaitę, sausio 11 d. Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso ,,Dainų dainelė“ I-asis etapas. » Daugiau

Pagėgių krašto bibliotekų fondus papildė kraštiečiai Pagėgių krašto bibliotekų fondus papildė kraštiečiai 

  Gruodis iš kitų mėnesių išsiskiria dvasingų, prasmingų švenčių gausa. Rodos, šiuo metu žmonių širdys sušyla gerumu, atsiranda didžiulis » Daugiau

Pagėgių Valstybinės Vydūno bibliotekos istorijų sugrįžimai Pagėgių Valstybinės Vydūno bibliotekos istorijų sugrįžimai 

  Šventinio šlovno čėso (šlovingo meto) – 2021 m. gruodžio 18 d. vykusio tradicinio kalėdinio Žąsų turgaus Mažojoje Lietuvoje » Daugiau

Parsinešėm Kalėdų dvasią Parsinešėm Kalėdų dvasią 

  Nors iki Kalėdų liko dar keletas dienų, tačiau Šilutės bibliotekoje jau sklando Kalėdų dvasia. Trečiadienio vakarą koncertavo Kultūros » Daugiau

Vilkyškių bibliotekoje – susitikimas „Skambančios sielos“ su dainų autore ir atlikėja Juste Arlauskaite-Jazzu Vilkyškių bibliotekoje – susitikimas „Skambančios sielos“ su dainų autore ir atlikėja Juste Arlauskaite-Jazzu 

  Artėjant gražiausioms metų šventėms, kai gamta bąla ir kandžiojasi šaltukas, norisi pripildyti širdis šiluma bei gerumu. Pagėgių savivaldybės » Daugiau

Šilutėje įvyko etninės kultūros olimpiada Šilutėje įvyko etninės kultūros olimpiada 

  Gruodžio 9 d. Šilutės pirmojoje gimnazijoje vyko Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados pirmasis etapas. Jame dalyvavo Vainuto gimnazijos » Daugiau

Hugo Šojaus muziejuje mokytasi restauravimo paslapčių Hugo Šojaus muziejuje mokytasi restauravimo paslapčių 

  Šilutės turizmo informacijos centro salėje įvyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus įgyvendinamo projekto „Darbingo neaktyvaus jaunimo profesinis mokymas ir » Daugiau

Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu… Lumpėnų bibliotekai – 70: istorija, kurią kuriame kartu… 

  „Žmogaus atmintis išsaugo praeitį. Atrodo, nulėkė, nuskrido metų virtinės. Bet ne. Ateina laikas ir vėl tarsi nerami dvasia, » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – „ne iš kelmo spirtų“ kraštiečių kūrybos darbų parodos atidarymas Vydūno viešojoje bibliotekoje – „ne iš kelmo spirtų“ kraštiečių kūrybos darbų parodos atidarymas 

  Po truputėlį šerkšnui kuriant raižinius pagėgiškių languose, biblioteka pasipuošė įvairiausiomis spalvomis – 2021 m. lapkričio 23 d. čia » Daugiau

Vydūno viešojoje bibliotekoje – Pagėgių savitumo kupini dailės ir muzikos etiudai Vydūno viešojoje bibliotekoje – Pagėgių savitumo kupini dailės ir muzikos etiudai 

  Rudeninėmis spalvomis pasidabinę Pagėgiai tampa įkvėpimu ne vienam Pagėgių krašto kūrėjui, o neretai – ir meno mylėtojams iš » Daugiau

Naujienų paieška pagal datą
2022 m. sausio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Gru    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  

Adida papildai sportui