Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas (CoBaL10)

Nuotraukos bibliotekos

Spalio 12–13 dienomis vyko 10-asis Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas (CoBaL10), organizuotas Latvijos bibliotekų asociacijos. Dalyviai pakviesti į 2014 m. atidarytą naująją Latvijos nacionalinę biblioteką,įsikūrusią Rygoje, moderniame pastate ant Dauguvos upės kranto.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka gavo pakvietimą dalyvauti šiame kongrese.Pagrindinė Baltijos šalių bibliotekininkų kongreso (CoBaL10) tema – „Bibliotekos bendruomenėse”: bibliotekos kaip formaliojo ir neformaliojo švietimo šalininkės; bibliotekos kaip informavimo ir žiniasklaidos priemonės vartotojams; bibliotekos kaip skaitymo aktyvatoriai; bibliotekos kaip platformos įgūdžiams lavinti; bibliotekos kaip kultūrinės erdvės; novatoriškos paslaugos visuomenei.

Kongrese,atstovaujant Šilutės Fridricho Bajoraičio viešąją biblioteką,šių eilučių autorė pristatė pranešimą „Bibliotekos renginiai – inovatūs būdai skatinti skaitymą Šilutės rajono bendruomenėje“.

Dalyviams surengta ekskursija po „Šviesos pilį“. Taip vadinama naujoji Nacionalinė biblioteka, kuri yra vienas didžiausių ir brangiausių projektų nepriklausomybę atgavusioje Latvijoje, kainavęs 256,1 mln. eurų. Iki 2014 m. Latvija buvo vienintelė šalis Europoje, neturinti Nacionalinės bibliotekos pastato, šalyje buvo tik bibliotekų tinklas. Šiame įspūdingame 40 000 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta tūkstančio vietų skaitykla, archyvas, kuriame saugoma net 4,2 mln. Knygų.Bibliotekoje veikia restoranas, parodų centras, įrengtos konferencijų salės. Stulbino ne tik statinio dydis, bet ir architektūrinė vizija – biblioteka jau laikoma vienu įspūdingiausių kultūrinės paskirties pastatų per pastaruosius dešimtmečius.Kasdien čia užsuka nuo 700 iki 1000 žmonių.

Kongreso metu Latvijos, Estijos ir Lietuvos nacionalinių bibliotekų direktoriai ir bibliotekininkų asociacijų pirmininkai tarė sveikinimo žodį. Pranešėjai pristatė savo bibliotekas ir jose įgyvendinamas idėjas, naujoves ir iššūkius. Bibliotekos įgauna vis daugiau ir daugiau naujų funkcijų, siūlo novatoriškas paslaugas, kad tenkintų konkrečius visuomenės poreikius, todėl dažnai žengia netradicinių bibliotekų paslaugų teikimo linkme. Susirinkusieji pasidalino gerosios praktikos pavyzdžiais, išsakė mintis, kaip bibliotekos turėtų reaguoti į konkrečius pokyčius visuomenėje ir pristatyti novatoriškas programas bei veiklas savo bendruomenėse.Daugelis pranešėjų teigė, kad bibliotekos funkcionuoja ne vien dėl knygų, bet labiau dėl žmonių ir bendruomenės.Įsimintinas Ragnaro Siilo (Estija), turinčio dešimt metų patirties kultūros projektų „Creativity Lab” srityje, pranešimas „XXI a. bibliotekos – galimybės ir iššūkiai“. Jis pastebėjo, kad bibliotekų planai dažnai yra trumpalaikiai ir konservatyvūs, neatsižvelgiama į naujoves, kurios per kelis metus gali smarkiai pakeisti pasaulį ir turėti įtakos bibliotekų darbui. Vikipedia, Facebook’as, elektroninė knyga – vakar dienos naujienos, nes 3D spausdintuvu jau galima kiekvieną dieną atsispausdinti naują dantų šepetuką. Jis skatino mąstyti apie naujoves ir kaip jos galėtų prisidėti prie bibliotekų darbo, kuo jos galėtų pritraukti lankytojus ir pasitarnauti paslaugų vartotojams. Kalbėdamas apie bibliotekų viziją pranešėjas akcentavo, kad bibliotekose reikalingi žmonės, matantys žingsniu į priekį. Kaip pavyzdį, koks turėtų būti bibliotekininkas, pranešėjas pacitavo britų mokslinės fantastikos rašytojo Neilo Gaimano mintį: „Google gali pateikti 100 000 atsakymų, o bibliotekininkas – teisingą!“ Pranešėjas klausė,kodėl bibliotekos Baltijos šalyse negali tapti kūrybiškomis laboratorijomis.Viena iš kongreso sekcijų „Idėjų turgus“ buvo skirta stendinėms parodoms, kur Latvijos bibliotekos pristatė savo bibliotekų inovacines idėjas.

Daug pranešimų buvo skirta ir skaitymo skatinimui, darbui su jaunąja karta. Nemažai bibliotekų turi „Book start” programas, padedančias jaukintis skaitytojus nuo pat mažumės, o kartu tėvams įgyti žinių apie skaitymo naudą ir prasmę. Tikėkimės, kad ir į Lietuvą greitu metu ateis šis ir panašūs projektai. Galima teigti, kad šių dienų biblioteka bendruomenėje tik tarpininkauja, suteikia materialinę bazę, o bendruomenės nariai patys laisvu metu keičiasi žiniomis – vieni moko naudotis kompiuterinėmis programomis, kiti – etiketo, treti – rankdarbių ir kt. Vieniems tai laisvalaikis, kitiems – galimybė tobulėti profesinėje srityje ar siekti geresnio darbo.