Baigiamoji projekto „Bibliotekos pažangai“ konferencija: Pokyčiai bibliotekose ir visuomenėje

Nuotrauka iš F. Bajoraičio viešosios bibliotekos archyvo

Ketverius metus vykdytas nacionalinis projektas „Bibliotekos pažangai“, kurio aktyvi dalyvė buvo ir Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, pasiekė finišo tiesiąją. Vilniaus sporto, pramogų ir verslo centre Forum Palace surengta baigiamoji projekto veiklų vertinimo konferencija „Pokyčiai bibliotekose ir visuomenėja. Pranešimus skaitė projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius, Bilo ir Melindos Geitsų fondo programos „Pasaulio bibliotekos“ vadovė Deborah Jacobs (JAV), Vašingtono universiteto mokslininkė Chris Coward (JAV), valstybinės agentūros „Kultūros informacijos sistemos“ lektorė Kristine Paberza (Latvija), nepriklausomas ekspertas iš Danijos Jens Thorhange. Lietuvos bibliotekininkystės lektoriai ir Viešųjų bibliotekų vadovai dirbo trijose sekcijose: „Bibliotekų kuriama ekonominė ir socialinė vertė“; „Bibliotekos ir skaitmeninis turinys“; „Visuomenės skaitymo tendencijos ir bibliotekų vaidmuo“.

„Bibliotekos pažangai“projekte dalyvavo 1276 viešosios bibliotekos, filialai ir kiti padaliniai (Šilutėje – viešoji biblioteka ir 17 jos filialų). Sėkmingai darbavosi apie 2000 Lietuvos bibliotekininkų (Šilutėje – 52). Projekto trukmė – keturi su puse metų (2008-2012). Visas projekto Lietuvoje biudžetas – apie 112 mln. Lt (Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos – apie 1,2 mln. Lt). Projektas vykdytas pagal pasirašytą partnerystės sutartį tarp Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Bilo ir Melindos Geitsų fondo (JAV) ir visų Lietuvos savivaldybių.

Projekto eigoje įrengta ir modernizuota vieša interneto prieiga 1276-ose Lietuvos viešosiose bibliotekose ir jų junginiuose (Šilutėje – VB ir 17-oje filialų). Dar 72-ose šalies bibliotekose ir F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įdiegta speciali programinė įranga akliesiems bei silpnaregiams, surengti mokymai konsultuojamiems bibliotekų specialistams, kuriuose mokėsi 2700 bibliotekininkų (112 šilutiškių), kai kurie iš jų – ne viename modulyje, o net penkiuose. Pirmą kartą Lietuvos bibliotekininkystės praktikoje įvairaus tipo mokymuose dalyvavo 65000 bibliotekų paslaugų vartotojų (Šilutėje – apie 1000), individualiai konsultuoti beveik milijonas šalies gyventojų (Šilutės regione – 2672).

Projektas orientuotas į mažai infrastruktūrizuotas, atokių kaimų gyvenvietes ir jų bendruomenes. Todėl viena iš svarbių „Bibliotekos pažangai“ sėkmių yra tai, kad praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje (Šilutės rajono miesteliuose ir kaimuose taip pat) išspręsta fizinės prieigos prie kompiuterio ir nemokamo interneto problema, orientuota į 5-7 km. atstumu esantį VIP taškų kiekvienoje geografinėje teritorijoje. Viešosiose bibliotekose sukurtas tinklas profesionalių bibliotekos specialistų, mokančių ir kasdien konsultuojančių gyventojus, kad jie įgytų skaitmeninių įgūdžių ar juos pagerintų. Kaimo vietovėse bibliotekos-filialai tapo vieninteliais gyventojų pripažintais skaitmeninio raštingumo ir internetinių paslaugų teikimo centrais.

Kalbėdama konferencijoje pagrindinė jos pranešėja Deborah Jacobs pabrėžė, kad „dabar, kai „Bibliotekos pažangai“ baigia savo ketverių metų projektą, turėtume pažvelgti į ženklus ir įsitikinti, ar galima juos iššifruoti, ar šie geri darbai išliks. Tikiu, ženklai rodo, kad taip“.

Lietuvos bibliotekos, pasak visų konferencijoje kalbėjusiųjų atliko istorinį šuolį per epochas. Tapo ne tik rašytinės atminties ir aktualios informacijos sklaidos, žinių ir kultūrinio laisvalaikio su knyga buveinėmis, bet ir pelnė bibliotekinių paslaugų vartotojų pripažinimą.

Tačiau iššūkiai ir grėsmės, pasibaigus „Bibliotekos pažangos“ projektui, akivaizdu, išliko: viešosios bibliotekos vis dar yra vienos iš ekonominio sunkmečio institucijų, kurių sąskaita norima taupyti, ar, mažinant bibliotekų tinklus, bibliotekininkų skaičių lopyti biudžeto skyles. Dėl lėšų stygiaus nepradėta bibliotekininkų atestacija, nors jos teisiniai reglamentai patvirtinti Kultūros ministro įsakymu prieš 2 metus (2010). Statistinio Lietuvos bibliotekininko su aukštuoju pasirengimu darbui atlyginimas siekia vos pusantro tūkstančio Lt.(Šilutėje – 1412 Lt) priskaičiuojamų litų. Nutrauktos bibliotekinių specialistų studijos Vilniaus universitete, panaši situacija ir Klaipėdos universitete, nes nesurenkamos norinčiųjų studijuoti skaičius. Tačiau yra pragiedrulių, teikiančių vilčių optimaliai bibliotekų paslaugų plėtrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2011) patvirtino „Lietuvos nacionalinę informacinės visuomenės plėtros strategiją“. Joje numatyta, kad iki 2019 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka skirs finansavimą ir bus tęsiamos šios viešųjų bibliotekų teikiamos paslaugos : bibliotekų vartotojų registracijos ir statistikos sistemos, interneto svetainės, interaktyvios enciklopedijos www.grazitumano.lt ir mokymo aplinkos palaikymas. Taip pat vyks programinės įrangos ir serverio infrastruktūros atnaujinimas, tęsis bibliotekininkų mokymai, planuojamos viešųjų ryšių ir gyventojų pritraukimo akcijos, bus tobulinami įrankiai tęstinės bibliotekų poveikio vertinimo veiklai.

Modernių ir visuomenėje vis didesnį pripažinimą pelninčių viešųjų bibliotekų tolesnė raida, paslaugų plėtra ir „Bibliotekos pažangai“ projekto eigoje įgytas pagreitis yra priklausomas nuo visų politinių ir vykdomųjų valdžių palaikymo bei geranoriškumo. Įtikinamiausiu argumentu politikų apsisprendimui galėtų tapti „Bibliotekos pažangai“ projekto kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija atlikta F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir filialų lankytojų „Nuomonės apklausa apie Šilutės rajono savivaldybės, seniūnijų teikiamas paslaugos bei veiklos tobulinimo galimybes“, kurios ataskaitoje (210 psl., 20-21) teigiama, kad „90% bibliotekų lankytojų yra įsitikinę – viešoji biblioteka padeda spręsti vietos bendruomenei aktualias problemas, o 82% respondentų mano, kad viešoji biblioteka gali paskatinti aktyvesnį gyventojų bei vietos valdžios institucijų dialogą“.