Adventinis pavakarojimas „Kartų vainikas“

Nuotraukos Daivos Jucikaitės

Besibaigiant Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams įvairių kartų šilutiškiai susirinko į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką kartu pabūti adventiniame pavakarojime „Kartų vainikas“ ir pasidžiaugti vieni kitais bei palinkėti šalia esantiems gerų ateinančių metų, šventinės nuotaikos, darnumo, santarvės šeimoje.

Vakaro svečiai žvakių šviesos apšviestoje salėje, prie adventiniais vainikėliais, kuriuos sukūrė Pamario pagrindinės mokyklos mokytojos Jurgita Balčytienė bei Asta Memytė kartu su savo auklėtiniais ir jų tėveliais, papuoštų stalų Šilutės–Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos pirmininkė Rita Užgalienė pakvietė prisiminti Gyvybės medžio ir žmogaus gyvenimo kelio sąsajas ir nupinti kartų vainiką drauge su klubo „Moterų seklyčia“ moterimis, vaikų popchoru „Spindulys“ (vad. Lijana Šerpytienė), Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvu (vad. Rasa Gailiuvienė) bei choro „Pamario aidas“ dainininku Antanu Mitkumi, kuriam akordeonu akomponavo Vytautas Jovaiša.

Susirinkusieji išgirdo, jog Gyvybės medis – svarbus lietuvių tikėjimo ženklas ir įvaizdis: jo šaknys – tai požemis, praeitis ir mirtis, vanduo – gyvybės pradžia ir šaltinis, medyje dūzgiančios bitelės – tai triūsiančių žmonių pasaulis, medžio viršūnė – dangaus šviesa ir gyvybės ateitis. Mirtis ir gyvenimas – tai nepertraukiamos pasaulio raidos grandys. Toks ir žmogaus gyvenimo kelias – per gimimą, mirtį ir naują atgimimą.

Į adventinį pavakarojimą atėjusiems kelių kartų šilutiškiams papasakota apie medžio simboliais vaizduojamus žmogaus gyvenimo periodus. Medžio daigelis – tai žmogaus gimimas ir kūdikystė; jaunas medelis simbolizuoja žmogaus vaikystę, vaikiškas išdaigas; užaugęs medis – gražiausią žmogaus gyvenimo laiką, svajonių kupiną jaunystę; žydintis medis – vyro ir moters, jaunuolio ir merginos atsakingiausią gyvenimo momentą – vestuves; žmogaus brandą simbolizuoja medis su vaisiais, o vaisiai, nuraškyti nuo medžio, – tai užauginti vaikai. Žmogaus ėjimas link senatvės – tai lyg medis be lapų. Medis nors ir numeta rudenį lapus, žiemą apmiršta, bet jis išlieka gyvybingas, o pavasarį ir vėl prasideda naujas žmogaus ir medžio gyvenimo kelias.

Jaukiame susiėjime buvo prisiminti adventiniai ir kalėdiniai lietuvių papročiai ir tradicijos. Juknaičių pagrindinės mokyklos folkloro kolektyvo vaikai parodė, kokius žaidimus žaisdavo, kaip burdavosi jaunimas ilgais advento vakarais. „Moterų seklyčios“ šeimininkės vaišino šilutiškius savo pagamintais advento valgiais. Šiltas vakaras subūrė ir sujungė kartas į gražią šeimyną maloniam bendravimui bei nuteikė šv. Kalėdų laukimui.