Kodėl matematika dažniausiai tampa dalyku, kuriam mokiniai ieško papildomos pagalbos?

Matematika dažniausiai tampa dalyku, kuriam ieškoma papildomos pagalbos, nes čia kiekviena nauja tema remiasi ankstesnėmis. Jei 5 klasėje liko nesuprastos trupmenos, 7 klasėje trupmeninės lygtys gali tapti tikra kliūtimi. Kitaip nei daugelyje kitų dalykų, čia viena praleista savaitė gali atsiliepti mėnesiais.

Daugelis tėvų tai atpažįsta iš savo patirties: vaikas grįžta iš mokyklos, sėda prie namų darbų ir po valandos sako: „Nesuprantu nieko.“ Tai nėra tingumo ženklas – tai spragų signalas. Ir kuo ilgiau laukiama, tuo daugiau tų spragų kaupiasi. Todėl korepetitorius matematikai tampa pagalba, kurios tėvai dažnai pradeda ieškoti anksčiau, nei tikėjosi, kad reikės.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl matematika dažnai būna sunkesnė nei kiti dalykai, kada mokiniai dažniausiai pradeda atsilikti, ką reiškia matematikos baimė ir kaip ją įveikti.

Kodėl matematika sunkesnė nei kiti dalykai?

Matematika reikalauja ne tik įsiminti, bet ir suprasti. Tai esminis skirtumas nuo daugelio kitų mokyklinių dalykų.

Kas yra kaupiamasis mokymasis ir kodėl jis lemia spragas?

Kaupiamasis mokymasis reiškia, kad kiekviena nauja tema tiesiogiai remiasi tuo, kas buvo išmokta anksčiau. Matematikoje šis principas yra ypač svarbus.

Nesuprastos trupmenos 5 klasėje → sunkumai su proporcijomis 6 klasėje → sunkumai sprendžiant lygtis 7 klasėje. Grandinė veikia abiem kryptimis: vienas nesuprastas blokas gali apsunkinti viską, kas ateina po jo. Tai ir yra priežastis, kodėl matematikoje spragos kaupiasi greičiau nei daugelyje kitų dalykų.

Kodėl abstraktus mąstymas sunkesnis nei įsiminimas?

Lietuvių kalbos taisykles galima išmokti atmintinai. Istorijos datas – taip pat. Matematikoje tokia strategija veikia tik iki tam tikros ribos.

Maždaug nuo 5-6 klasės matematika tampa vis abstraktesnė: atsiranda raidės vietoje skaičių, formulės vietoje konkrečių pavyzdžių, logika vietoje atpasakojimo. Mokiniai, kuriems gerai sekasi mokytis kartojant, čia susiduria su tikra kliūtimi, nes matematika reikalauja suprasti, o ne vien atsiminti.

Kada mokiniai dažniausiai pradeda atsilikti nuo matematikos programos?

Atsilikimas dažniausiai prasideda per du kritinius perėjimo taškus: 5-6 klasėje, kai pradedama algebra, ir 9-10 klasėje, kai artėja PUPP egzaminas.

Štai keturi momentai, kai matematikos sunkumai dažniausiai išryškėja:

• Perėjimas iš pradinės į pagrindinę mokyklą. Programa tampa abstraktesnė, tempas greitesnis. Mokiniai, kuriems iki tol sekėsi gana lengvai, staiga pradeda atsilikti.
• Algebros pradžia (5-6 kl.). Skaičiai tampa raidėmis. Tai konceptualus šuolis, kuriam ne visi mokiniai pasiruošia vienodai.
• Pasiruošimas PUPP (9-10 kl.). Reikia gebėjimų iš kelių metų programos vienu metu. Spragos, kurios anksčiau buvo mažiau matomos, šiame etape išryškėja.
• Pasiruošimas VBE (11-12 kl.). Programa apima daugiau nei dešimties metų medžiagą. Čia atsilikimas gali turėti tiesioginių pasekmių stojant į aukštąją mokyklą.

Ar matematikos baimė – realus reiškinys?

Taip. Matematikos nerimas – plačiai tyrinėtas psichologinis reiškinys, turintis realų poveikį mokymosi rezultatams.

Tyrimai rodo, kad stiprus nerimas mažina darbinės atminties pajėgumą – būtent tos atminties, kuri naudojama sprendžiant uždavinius. Kitaip tariant, baimė tiesiogiai trukdo mąstyti.

Ir čia prasideda užburtas ratas:

baimė → vengimas → spragos → dar didesnė baimė

Mokinys vengia matematikos, nes bijo klysti. Dėl vengimo kaupiasi spragos. Spragos sustiprina baimę. Tai nėra charakterio ar gebėjimų klausimas – tai ciklas, kurį galima nutraukti.

Ką daryti, jeigu vaikas atsilieka nuo matematikos programos?

Svarbiausia – nelaukti, kol situacija pagerės savaime. Matematikoje laikas dažnai dirba prieš mokinį.

Kaip greitai nustatyti, kur yra spragos?

Paprasčiausias būdas – pradėti nuo paskutinės temos, kurią mokinys suprato, ir nuo jos judėti į priekį. Tai leidžia tiksliai rasti, kur nutrūksta supratimas.

Verta atkreipti dėmesį į kelis ženklus:

• Mokinys mokyklos testuose praranda taškus tose pačiose temose.
• Namų darbus atlieka tik su pagalba arba jų vengia.
• Sako „nesuprantu“ dar prieš bandydamas spręsti.

Tai ne tingumas. Tai signalas, kad kažkur yra spragų, kurias reikia užpildyti.

Ar geriau rinktis papildomus užsiėmimus mokykloje ar individualų korepetitorių?

Grupinės konsultacijos mokykloje padeda, kai mokiniui trūksta tik paskatinimo. Jei problema gilesnė – spragos iš ankstesnių temų ar individualus tempas – grupinis formatas dažniausiai nepadeda pakankamai.

Individualus korepetitorius gali dirbti tiksliai ten, kur yra problema, ir tokiu tempu, kuris tinka konkrečiam mokiniui. Pagal Corepetitus duomenis, mokinių, kurie mokėsi ilgiau nei vieną trimestrą, PUPP matematikos rezultatų vidurkis buvo bent puse balo geresnis nei tų, kurie pradėjo ruoštis vėliau.

Svarbiausia atsiminti: kuo anksčiau spragos užpildomos, tuo lengviau sekasi toliau. Matematika neatleidžia spragų, tačiau su tinkama pagalba net didelius atsilikimus galima kompensuoti greičiau, nei atrodo.

Išbandykite pirmą pamoką nemokamai ir per 4 savaites pamatysite skirtumą.