„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Nuotraukos Šilutės Hugo Šojaus muziejaus

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį ir prekių įvairovę, taigi, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje nuo 2019 m. spalio 25 dienos veikia paroda iš muziejaus fondų „Gera prekė pati save giria“.

Prašom, skaitykite, žvalgykitės ir rinkitės! Balčiausi indai – nuo puodelio iki puodo, ornamentuotos lėkštės – kadaise tikrai pirktos Šilokarčemos turguje, artėjant karo vėtroms buvo užkastos į žemę, o iškastos pateko į muziejų. Paplokščias molinis indas siauru gurkleliu – senovinė šildyklė. Pripylus karšto vandens būdavo šildomasi kojas ar patalą, taigi, be galo vertingas daiktas artėjant žiemai! Knygelėse rasite religinės išminties, surašytos gotišku šriftu, nuraminančios dvasią.

Kiaušinius susukame į skudurėlius, todėl jie turgų visuomet pasiekia sveiki ir ilgai išsilaiko. Tik pas mus – ir ypatingas pagražintas sviestas. Ar kada matėte formeles, kuriose jis ruošiamas pardavimui? Jei norite megzti – prašom siūlų, jei pritingite – prašom margiausių jau išaustų lovatiesių. Jūsų gyvenimo patogumui – ir daugybė geležies prekių: nuo puikiausiai išraityto ugnies „kebeklio“ iki keistokos „adatos“ stogams dengti. O gal reikėtų žibalinės lempos, lygintuvo ar darbo įrankių?.. Ak, žvalgotės link upės? Ten kurėnai ir skiaurės su gyvomis žuvimis, o jei stintelių reiktų daugiau, jų „keseliu“ prisikrausite iš „potingės“…

Užmeskite akį į nuotraukas ir dar lengviau pajusite pamario turgaus nuotaiką. Pasitelkę fantaziją, krepšiuose pamatysite vaisių, daržovių, linų, vilnų, geldose – mėsos, o kuo sverti – pasirinksite patys, nes svarstyklės – net keleto rūšių. Jos čia ir svertinės (kitaip vadinamos „bezmėnais“), ir dešimtainės, ir „patkavinės“, ir lėkštinės – siūlome atsižvelgti į prekės rūšį ir kiekį. Kokiais pinigais atsiskaitysite, priklausys nuo metų, į kuriuos nusikelsite: markėmis, litais ar notgeldais… Beje, pasakysime, kad pastarieji pinigai – įdomus Klaipėdos krašto atvejis. Jie dar vadinti vargo arba sunkmečio pinigais, buvo išleisti atsiskaitymams su vietos gyventojais. Dizainui būdingi lietuviški motyvai, bet tekstai rašyti vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, notgeldai-markės palaipsniui buvo pakeisti į litus.

Prekeiviai prekes jau išdėlioję, tad ruoškite vežimą ir užsukite – turgaus vėliava bus pakelta iki lapkričio 23 dienos!