Paskaitų ciklas apie saugų elgesį prie vandens Pagėgių jaunimui

Nuotraukos Alvydo Mikašausko

Pratęsti mokslo metai ugdymo įstaigose papildyti saugaus elgesio prie vandens, vandenyje ir valtyje užsiėmimais Pagėgių jaunimui. Saulėti ir šilti orai Pagėgių ugniagesiams ir jauniesiems ugniagesiams – šauliams padėjo pravedant užsiėmimus.

Užsiėmimai sudaryti iš dviejų dalių, kurių pirmoje dalyje jaunimas supažindintas apie saugų elgesį prie vandens. Antroje dalyje buvo leista išbandyti maudynes su gelbėjimo liemenėmis ir saugiai paplukdyti valtimi. Iš viso užsiėmimuose dalyvavo daugiau nei šimtas penkiasdešimt jaunuolių iš Pagėgių savivaldybės ugdymo įstaigų. Mokyklos paskutinėmis mokslo metų savaitėmis vykdė turistinius žygius, išvykas prie vandens telkinių, todėl užsiėmimai labai pravertė praktiškai, nes mokytojams buvo saugu ir ramu, kai vaikai užimti paskaita apie saugų elgesį prie vandens. Pagėgių jaunieji ugniagesiai – šauliai labai ženkliai padėjo vyresniesiems kolegoms, nes užtikrino saugumą prie vandens ir valtyje.

Ugniagesiai primena gyventojams, kad vandens telkiniai yra labiau pavojingi nei priimta manyti. Pramogos vandenyje slepia daugiau pavojų nei gaunama pramogos. Neapdairu ir kvaila yra manyti, kad vandenyje pramogauti yra saugu neturint asmeninių gelbėjimo liemenių ar pirminių gelbėjimo priemonių. Maudynės vandenyje, pasiplaukiojimai valtimi ar iškylos prie vandens yra galimos tik apsirūpinus gelbėjimo liemenėmis ir priemonėmis. Suaugusieji privalo jomis pasirūpinti, kad galėtų jaustis saugiai iškylaudami su šeima.

Siekiant išvengti dvigubų-trigubų skendimų, yra draudžiama gelbėti skęstantįjį jei neturite priemonių ar įgūdžių kaip tą atlikti. Nustatyta, kad 5 metų vaikas gali paskandinti suaugusįjį – jo rankų sukabinimas toks stiprus, kad suaugęs negali išsilaisvinti iš jo. Priėmus sprendimą gelbėti skęstantįjį turite aiškiai žinoti ką ir kaip darysite.

Daugiametė praktika byloja, kad dažniausiai skęsta patys gyvybingiausi ir brangiausi mūsų artimieji – tėvai ir vaikai. Pagrindinė skendimų priežastis yra temperatūrų skirtumas tarp mūsų kūno ir vandens. Ilgiau pabuvus vandenyje mūsų kūno temperatūra nukrenta ir sumažėja raumenų ir kitų organų aprūpinimas deguonimi, o judant vandenyje mūsų raumenys greičiau pavargsta, todėl gali ištikti mėšlungis, sutrinka širdies ritmas, apalpstama. Taip pat gali nutikti jei plaukiama per pratekantį tvenkinį, kur viduryje teka vėsi vandens srovė. Viso šito galima išvengti darant reguliarias pertraukas ir sušylant krante. Į vandenį galima bristi tik vilkink gelbėjimo liemenę, nes ištikus nenumatytam atvejui ir nesuteikus operatyvios pagalbos per vieną-dvi minutes žmogus paskęsta ir ugniagesiams gelbėtojams tenka tik ieškoti skenduolių ir gražinti jų kūnus artimiesiems.

Kitos skendimų priežastys – iškritimas iš valties ir žvejų kelnių (braidžiojimo kelnės) dėvėjimas. Valtimi plaukti galima tik vilkint gelbėjimo liemenę, nes iškritus iš valties be kitų pagalbos atgal į valtį neįlipama, o iškritimo metu patiriamas stresas ir šokas akimirksniu sukelia paniką tiek įkritusiam, tiek likusiems valtyje. Braidžiojimo kelnės pavojingos tuo, kad įbridus giliau yra pavojus įsipilti vandens į vidų, tada jau prasideda negrįžtantys procesai – kelnės dėl oro kamščio kojose apverčia žveją ir neleidžia jam atsistoti ir nuskęstama dar greičiau.

Ugniagesiai tiki, kad gyventojai sąmoningės ir be gelbėjimo liemenių nelips į vandenį. Mūsų ir mūsų vaikų sveikata ir gyvybė juk patys brangiausi. Renkantis liemenę būtina atkreipti dėmesį į suveržimo ir susegimo sagtis – jos turi saugiai ir tvirtai fiksuoti liemenę prie kūno, privalo būti sagtis tvirtinimui tarp kojų (kad žmogus neišsinertų iš liemenės).