Socialinis emocinis ugdymas, netradicinių darbo metodų taikymas

Nuotraukoje kairėje: lektorė Loreta Pabrinkienė, Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė metodininkė ir socialinės pedagogės iš rajono mokyklų. Nuotrauka Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos

Šilutės rajono socialiniai pedagogai, įvairių dalykų mokytojai išklausė Švietimo pagalbos tarnyboje organizuotą seminarą šiuo pavadinimu. Programos tikslas –suteikti mokytojams žinių apie socialinio emocinio ugdymo programų naudą, privalumus. Išbandyti terapijos, žaidimo, kūrybos metodus, naudojant kinetinį, spalvotą smėlį, jų pritaikymą praktinėje veikloje.

Lietuvos mokyklos vis aktyviau ieško nuoseklių metodų, kurie padėtų spręsti tarpusavio santykių problemas mokyklose. Lavindami socialinius emocinius įgūdžius, gilindami žinias apie emocinį intelektą, galime pasiekti geresnių vaikų akademinių pasiekimų, didesnės sėkmės jų gyvenime. Socialinio ir emocinio intelekto lavinimas yra susijęs su asmeniniu tobulėjimu.

Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėvai) įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti. Programų diegimas Lietuvoje duoda siekiamų rezultatų tik tuomet jei programų diegimas nuoseklus.

Psichologai teigia, jog vaikai neturėdami tvirtų gebėjimų suprasti ir išsakyti savo emocijas, randa savų būdų, kaip susitvarkyti su kylančiais jausmais, juos „išveikdami“. Dažnai tai vyksta spontaniškai žaidimo ar kūrybos metu.

Psichoterapeutė D. M. Kalff pastebėjo, kad žaidimas smėliu padeda vaikams susitvarkyti su pykčiu, liūdesiu, baimėmis ir net vystymosi sunkumais, nes tai – pažįstama veikla, leidžianti vaikui pasijusti patogiai ir saugiai. Tad sudarant puikias sąlygas vaikui žaisti/kurti, leidžiame išreikšti svarbius jausmus ir patyrimus. Svarbiausia, naudojant šį metodą, yra ne galutinis vaiko žaidimo smėlyje „paveikslėlis“, bet pats procesas ir žaidimo vyksmas. Pagrindinis tikslas, kad vaikas žaisdamas išreikštų, „išveiktų“ jausmus, o suaugusiajam juos suprasti ir interpretuoti nėra būtina. Pats žaidimo procesas yra terapija. Naujos žinios ir metodai padės mokytojams ugdymo procese.