Prisimenant Kristijoną Donelaitį …

1940 m. Kaune išleistas K. Donelaičio kūrinį – „Metai“, kurį spaudai paruošė Juozas Ambrazevičius (Brazaitis), o iliustravo medžio raižiniais menininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.

XVIII a. I pusėje pastebimas lietuvių raštijos pakilimas. Į lietuvių kalbą verčiami giesmynai, katekizmai, Biblija. Šios knygos tapo universalia literatūra ir ilgus metus buvo priemonė mokytis skaityti bei rašyti. Tuo metu dedama nemažai pastangų literatūros kalbos turtinimui, tobulinimui – leidžiami žodynai, gramatikos. Svarbu pažymėti, kad gausūs pasaulietiniai motyvai ir įvaizdžiai religinėje raštijoje sudarė pereinamąją grandį į būsimus pasaulietinius kūrinius.

Kalbant apie lietuviškos raštijos palikimą, reikia prisiminti ir kunigą Kristijoną Donelaitį. Jis daug dėmėsio skyrė ne tik bažnyčios, mokyklos, kunigų našlių namų statyboms, bet ir kūrybai. K. Donelaitis rašė giesmes bibliniais motyvais, komponavo joms melodijas, sukūrė šešias pasakėčias: „Lapės ir gandro česinis“, „Rudikis jomarkininkas“, „Šuo didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilkas provininkas“ ir „Ąžuols gyrpelnys“. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias kūrinys – poema „Metai“, parašyta apie 1765 – 1775 m. Tai pirmasis grožinis kūrinys, kuriame vaizduojamas Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas, meniškai aprašoma gamta, kaimo buitis ir papročiai.

2014-uosius metus Lietuvos Respublikos seimas paskelbė Kristijono Donelaičio metais. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus parengė projektą: „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“. Prie šio projekto įgyvendinimo prisideda Šilutės muziejus, Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Tomo Manno memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras. Nuo šių metų sausio 17 d. iki vasario 28 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje veikia kilnojamoji paroda, kurioje pristatoma XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio kūrybinis palikimas, filmas„K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“.

Šilutės muziejus, minėdamas Kristijono Donelaičio metus, 2014 m. vasario 16 d. muziejuje atidaro parodą „Prisimenant Kristijoną Donelaitį“. Čia bus eksponuojami muziejaus fonduose saugomi eksponatai, susiję su šia iškilia asmenybe. Parodoje galėsite pamatyti 1940 m. Kaune išleistą K. Donelaičio kūrinį – „Metai“, kurį spaudai paruošė Juozas Ambrazevičius (Brazaitis), o iliustravo medžio raižiniais menininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Taip pat išvysite 1964 m. Čikagoje išleistą K. Donelaičio 250-osioms metinėms skirtą knygą „Kristijonas Donelaitis. Lietuviško realizmo pradininkas“, K. Donelaičio giminės atstovo – LutzWenau (Vėnau) sukauptą ir 2006 m. muziejui perduotą medžiagą apie K. Donelaičio pirmtakų gyvenimą. Taip pat bus eksponuojami ir dailės kūriniai: 1999 m. dailininko B. Jarov sukurtas paveikslas „K. Donelaičio „Metai“ bei Franco Tetznerio piešinio „Tolminkiemio bažnyčia, klebonija ir našlių namas“ kopija, kurią aliejiniais dažais nutapė LutzWenau.