Literatūros mėgėjai tarp eilučių ieškojo ir poteksčių, ir įkvėpimo

Nuotraukos Ignės Zarambaitės

Knygas geriausia skaityti vienumoje, tačiau aptarti, analizuoti literatūrą pravartu keliese, pasidalinant mintimis, įspūdžiais, įžvalgomis. Tą patį tekstą kiekvienas pajaučia ir suvokia skirtingai, žvelgdamas per savo patirties prizmę, atrasdamas savitas potekstes, asociacijas, kertinius istorijos taškus. Visus šiuos metus literatūros mėgėjai rinkosi į kūrybinius užsiėmimus-pokalbius„Kai knygos atgyja spalvose…“, vykusius Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje.

Užsiėmimų principas – atsižvelgdami į iš anksto numatytą temą dalyviai atsineša prozos ar poezijos knygą, susitikimų metu skaitomos knygų ištraukos, dalijamasi įžvalgomis, diskutuojama, vėliau iškilusios mintys ir vaizdiniai išreiškiami kūrybinėse dirbtuvėse ant įvairios materijos: drobės, popieriaus, akmens, keramikos.

Pirmojo susitikimo, surengto kovo mėnesį, tema – meilė. Paaiškėjo, kad dalyviams nebuvo lengva išsirinkti kūrinį, geriausiai atspindintį šį jausmą. Juk meilė gali būti įvairi, kiekvienam šis žodis sukelia skirtingas asociacijas: gali būti meilė žmogui, gyvūnui, gamtai, meilė gyvenimui, darbui, menui. Susirinkusieji skaitė knygų ištraukas, citavo rašytojų mintis, samprotavo, kas tai yra meilė, iš ko ji susideda, kokios ji spalvos ir formos, vėliau vaizdavo meilę guašu ant drobės.

Balandis – tai mėnuo, kuomet atgimsta, atsinaujina ne tik gamta, bet ir žmogus. Tai vidinio ir išorinio virsmo laikotarpis. Taigi antrojo kūrybinio užsiėmimo metu kalbėta atgimimo tema. Dalyviai vėlgi atsinešė skirtingų knygų, kiekvienas turėjo įžvalgų, kuriomis noriai dalijosi, po to ėmėsi kūrybinės užduoties – dabino medinį kiaušinį. Juk kiaušinis nuo seno simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, vaisingumą, jo viduje slypi gyvybės energija.

Gegužę apstu šeimos švenčių. Tai ir Motinos diena, ir Tarptautinė šeimos diena, ir Nacionalinė vyrų diena. Šį kartą literatūros mėgėjams norėjosi padiskutuoti apie giminystę. Minėta  sąvoka aptarta plačiąja prasme: kaip kraujo, kilmės, santuokoje atsiradusi giminystė, sielų arba netgi toteminė giminystė. Diskusijos metu skyrėsi tiek atsineštos knygos giminystės tema, tiek mintys bei patirtys. Vieni tvirtino, jog giminystės jausmas galimas tik tarp kraujo ryšiais susaistytų asmenų, kitų  nuomone, būna ir taip, kad visai svetimi žmonės tampa net artimesni už giminaičius. Vis tik pabandžius įsivaizduoti šeimos, giminystės simbolį, nuomonės sutapo – tai namas. Susirinkusieji minutėlei užsimerkė ir pasvajojo apie savo svajonių namus, o tuomet kiekvienas juos nupiešė. Kokie visi namai buvo skirtingi!

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, atostogų ir saulės metas, kai nejučia tampame vikresni, smalsesni, linksmesni. Norisi braidyti po ryto rasą, statyti pilis pajūrio smėlyje, užvertus galvą stebėti krentančias žvaigždes, mintimis nusikeliant į vaikystę. Tad tema buvo žaisminga – personažai. Šįkart į užsiėmimus dalyviai atsinešė ne tik knygų, bet ir po akmenuką. Paaiškėjo, jog dalis susirinkusiųjų mylimus veikėjus atrado anksti, dar vaikystėje, ir nepamiršta ligi šiol, kitai daliai didelį įspūdį paliko neseniai perskaitytų knygų personažai. Netrukus atsirado netikėta galimybė patiems įžvelgti ir sukurti savo personažą… iš akmens.

Vasarą šiek tiek pailsėję kūrybinių užsiėmimų dalyviai susirinko rugsėjo mėnesį. Atostogų metu visi buvokiek atitrūkę nuo minčių pertekliaus, kai kurių įsipareigojimų, atsakomybių, griežtos dienotvarkės, tad susitikę kalbėjo apie laisvę ir pabandėprisijaukinti vieną „laisviausių“ medžiagųkūrybai– molį. Diskusija ir lipdiniai pareikalavo daugiau laiko, tad ta pati tema plėtota ir spalio mėnesio užsiėmimo metu.

Lapkritį kalbėta apie svajones. Atsinešę įvairias knygassusirinkusieji skaitė ištraukas, keitėsi nuomonėmis svarstydami, koks galėtų būti svajonės pavidalas ar spalva. Kūrybinėje užsiėmimo dalyje dalyviai piešė specialiais rašikliais ant keraminių puodelių, vaizduodami diskusijoje gimusias idėjas, temos asociacijas.

Gruodį įvyko paskutinysis literatūrinis–kūrybinis susitikimas. Artėjant didžiosioms metų šventėms paprastai prisimenam, pasveikinam su šventėmis artimus širdžiai žmones, gyvenančius greta ar kažkur toli nuo mūsų, net tuos, kuriems paskambinti, parašyti nesusiruošėm ištisus metus. Taigi susitikę aštuntą kartą dalijomės mintimis, prisiminimais apie laiškus. Aptarę atsineštas knygas, dalyviai ėmėsi kurti atvirutes, kuriose vėliau užrašė kalėdinius sveikinimus ir dovanojo draugams, giminaičiams.

Metai prabėgo greitai, tačiau kiekvieną mėnesį vykstantys literatūriniai susitikimai tapo tarsi įpročiu ar tradicija.  Dalyviai susibendravo, susidraugavo, todėl nuspęsta susirinkti dar vieną sykį – tiesiog pasėdėti prie arbatos puodelio, apžiūrėti per metus sukurtus darbus, pabendrauti. Kas atsinešė namuose pagamintą tortą, kas – sausainių ar džiovintų arbatžolių. Bendraminčių susitikimai visuomet naudingi, pasirodo, ne tik literatūriniam skoniui ugdyti. Prie advento stalo dalintasi mintimis ne tik apie knygas, bet ir keistasi kepinių receptais, dovanų idėjomis…

Užsiėmimai „Kai knygos atgyja spalvose…“, į kuriuosliteratūros mėgėjai registravosi iš anksto, surengti vykdant projektą „Prie knygos versmės…“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos.