Kurėnas Karaliaučiuje tapo laivų parado žvaigžde

Nuotrauka Lietuvos jūrų muziejaus

Ketvirtadienį į Lietuvą iš Karaliaučiuje vykusio tradicinių laivų festivalio „Vandens asamblėja“ sugrįžta Jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas kurėnas „Süd1“, praneša Lietuvos jūrų muziejus.

Tradicinė Kuršių marių burvaltė tapo praeitą savaitgalį Rusijos forposte – Karaliaučiuje – vykusio laivų parado flagmanu ir žvaigžde. Paskui kurėną Priegliumi plaukė Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus istoriniai laivai: iš vėplio odos pasiūtas čiukčių kajakas, tošinė valtis, suomiškos ir norvegiškos valtys.

Kurėnas į šią kultūrinę ekspediciją „Nuo Klaipėdužės link Karaliaučiaus“ išplaukė prieš 10 dienų. Kurėnui kursą nustatinėjo Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius, kartu plaukė jo sūnus, to paties muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius ir laivadirbis iš Rusnės Simas Knapkis. Prie lietuvių prisijungė ir trys Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus darbuotojai.

„Ši kurėno ekspedicija yra istorinė, – sako Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Vyrams pavyko, gavus raštišką paties Vladimiro Putino leidimą, su Lietuvos vėliava įplaukti į Rusijos vidaus vandenis.“

Direktorės teigimu, tarp Rusijos ir Europos sąjungos nėra sutarties dėl laivų plaukiojimo Kuršių mariose – Rusijos vidaus vandenyse, todėl, norint įplaukti laivui į rusiškąją Kuršių marių dalį, reikia net leidimo iš Rusijos saugumo. Reikalingus dokumentus muziejus tvarkė apie pusę metų.

Muziejininkas Romualdas Adomavičius apgailestauja, kad kirsti Rusijos vidaus vandenis yra taip sudėtinga.

„Vidaus vandenimis iš Lietuvos galima nuplaukti iki pat Paryžiaus ar Viduržiemio jūros, – pasakojo tyrinėtojas, laisvalaikį skiriantis buriavimui. – Jeigu Rusija būtų atviresnė, galėtume plėtoti be galo įdomius ir egzotiškus kultūrinio turizmo maršrutus. Juk tai senieji LDK prekybos keliai – Nemunu, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis vytinės plukdė medieną, javus, linus į Gdanską ir Karaliaučių“, – sakė jis.

Į dešimtąją ekspediciją kurėną išsiruošti paskatino Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejus. Dar gegužę šis muziejus atidarė naują savo skyrių, skirtą laivų statybai. Šalia įrengta tradicinių laivų statybos aikštelė. Ir pirmasis iš laivų, kuriuos bandys atkurti rusų muziejininkai, yra kurėnas.

Romaldas Adomavičius, turintis tokio laivo atkūrimo patirtį Lietuvos jūrų muziejuje, simboliškai sujungė būsimojo kurėno dugno lentas. Šis kurėnas statomas remiantis Jūrų muziejaus surinkta ir pasidalinta su kolegomis iš Kaliningrado istorine medžiaga. Pavasarį Pasaulinio vandenyno muziejuje buvo eksponuojama paroda „Kurėno sugrįžimas“.