Macikuose pašventinta perlaidotų karo belaisvių palaikų kapavietė

Nuotrauka Šilutės r. savivaldybės

Antrojo pasaulinio karo aidai vis dar netyla ir XXI amžiuje. Rugsėjo 25-oji bus įrašyta į Pamario krašto istoriją. Šią dieną įvyko Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų sąjungos gulago lagerių (1941–1955) aukų pagerbimo ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ceremonija.

2011 m. Armalėnų k., po Žaliosios g. kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 000 žmonių palaikų. Jie palaidoti naujai supiltuose kapuose šalia Macikų lagerio kapinių. „Beveik 70 metų galingos likimo ir laiko jėgos čia palaidotas karo aukas bandė ištrinti iš žmonių atminties. Tačiau atsitiktinumas Armalėnų kaime priminė jas“, – kalbėjo renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas.

Tylos minute pagerbtas šimtų lietuvių, amerikiečių, austrų, australų, belgų, britų, čekų, kanadiečių, lenkų prancūzų, rumunų, rusų, slovakų, vengrų, vokiečių ir kitų tautybių žmonių atminimas, kuriuos savo prieglobstin priėmė Lietuvos žemė. Šis tragiškas įvykis palietė daugiau kaip 20 pasaulio šalių tautiečių.

Ceremonijos metu kapus pašventino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir Lietuvos stačiatikių Trakų vyskupas Amvrosijus.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis gausiam susirinkusiųjų būriui kalbėjo: „Šiandien stovėdamas šioje vietoje jaučiu ramybę ir džiugesį. Prie šio tarptautinio kapo mes pagaliau deramai galime atiduoti pagarbą tiems, kurie čia kentėjo ir iki paskutinio atodūsio svajojo apie laisvę. Prabėgus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams vis dar jaučiame tragiškų įvykių pasekmes, tačiau žengėme didžiulį pirmąjį žingsnį ir tikrai ne paskutinį. Dėsime visas pastangas, kad visi lageryje kalėję ir čia gyvybės netekę karo belaisviai, politiniai kaliniai, karo lakūnai būtų deramai palaidoti. Norime, kad jų artimieji galėtų sužinoti, kur jie atgulė amžinojo poilsio, o galbūt taip sudarysime galimybę juos palaidoti gimtojoje žemėje. Pamario krašto žmonės nuo šiol galės pelnytai didžiuotis, jog tamsiojo paveldo dalis bus atverta visuomenei. Ypatingai dėkoju archeologams ir antropologams, padėjusiems atkasti palaikus, identifikuoti ir perlaidoti juos. Džiaugiuosi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos Vyriausybe ir valstybinėmis institucijomis, Klaipėdos universitetu, Šilutės krašto bendruomene padėjo tvirtą pamatą darbams, kuriuos įgyvendinus Lietuva turės žinomą, lankomą kultūros paveldo objektą, pripažintą ir tarptautinės bendruomenės“.

Kapo pašventinimo ceremonijoje dalyvavo gausus būrys ambasadų atstovų, ministrų, dvasininkų, archeologų, mokslininkų bei kitų institucijų atstovų, taip pat pamario krašto gyventojų.

Daugiau nuotraukų rasite čia.