Savivaldybių merus rinksime tiesiogiai

Šilutės rajono savivaldybė. Nuotrauka Gintaro Radzevičiaus

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus (projektai Nr. XIIP-1309(4), Nr. XIIP-1310(3), kuriais nutarta įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.

Už Savivaldybių tarybų rinkimų pataisas balsavo 81 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai, Vietos savivaldos įstatymo pataisas parėmė 80 Seimo narių, prieš balsavo 5, susilaikė 17 parlamentarų.

Teisės aktų pakeitimais nutarta apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus, leisti kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms.

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad vienas iš savivaldybės tarybos narių rinkėjų galės būti tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru, kuris bus renkamas pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, sudarančią visą savivaldybę. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) bus renkami šios savivaldybės tarybos nariai. Tokiu būdu savivaldybės taryba bus renkama pagal mišrią rinkimų sistemą.

Rinkėjai galės balsuoti dviem biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje bus nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė bus nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu bus laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gaus daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų ir rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvaus mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu bus laikomas tas kandidatas, kuris gaus daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinks reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, bus rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą nuspręsta, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje galės ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat atsisakyta save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galės išsikelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus bus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaikys tos savivaldybės rinkėjai. Pagal naujas nuostatas partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, arba, – jeigu keliamas tik sąrašas arba tik kandidatas, taip pat asmenį išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus atitinkamoje savivaldybėje turės paremti ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.

Kai mero įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, būtų rengiami nauji mero rinkimai. Priimtomis Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais reglamentuota savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra.