Kraštietis Rokas Flick pristatė naujausią savo knygą „Paskutinis traukinys“(1)

Nuotrauka F. Bajoraičio viešosios bibliotekos

F. Bajoraičio viešoji biblioteka visus šiuos metus gyvena Literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…‘2012“, vyksiančio šių metų spalio 11-12 dienomis, laukimu. Šventėje laukiami literatūrinio žodžio kūrėjai, gyvenantys, gyvenę ar kitaip su Šilutės kraštu susiję knygų autoriai, jas išleidę per paskutinius tris metus. Metų eigoje rajono viešosiose bibliotekose rengiami susitikimai su naujai išleistų knygų autoriais iš ciklo „Prie gaivios kūrybos versmės“.

Priešpaskutinę kalendorinės vasaros dieną viešoji biblioteka pakvietė savo lankytojus, knygų mylėtojus į kraštiečio Roko Flick romano „Paskutinis traukinys“ sutiktuves. Kartu su autoriumi į susitikimą atvyko ištikima jo gyvenimo palydovė, žmona, aktorė Regina Arbačiauskaitė – Flick, kuri skaitė ištraukas iš naujausios knygos, dalijosi mintimis apie vyro kūrybinį darbą, paskutinįjį jo romaną bei anksčiau išleistas knygas. „Paskutinis traukinys“ – ketvirtoji autoriaus knyga, kuri pristatyta F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje. Atvykę svečiai pažymėjo, kad šilutiškiai – pirmieji, kuriems pristatoma ši naujausia knyga, nors ji jau tapo populiari skaitytojų tarpe. Romanas, pasirodęs birželio mėnesį, išleistas 1500 egz. tiražu „Alma littera“ leidykloje.

„Paskutinis traukinys“ –  tai pasakojimas apie skaudžią Rytų Prūsijos, artimai susijusios su Lietuva, gyventojų lemtį Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Romano centre – tragiška Toleikių šeimos istorija. Vokietė Marta ir jos vyras lietuvis Vincentas Toleikis, gyvenantys Kenigsberge, su dviem vaikais ketina įsikurti Kaune. Tačiau karas šeimą išskiria. Romano pasakojimas skiriamas į dvi dalis: „Paukščiai išskrenda birželį“ ir „Vilko vaikai“, kur prasmingai pasitelkiami du nuolat vienas kitą keičiantys pjūviai – dabartis ir praeitis. Knygoje paliečiamos skaudžios suaugusių žmonių tragedijos, vaikų išgyvenimai bei likimai karo ir pokario laikotarpiu. Knyga, kurioje veiksmas vystomas 1939–1975 metų laikotarpiu, skirta plačiajam skaitytojų ratui. Autorius pažymi, kad romanas „Paskutinis traukinys“ yra istoriškai susijęs su anksčiau išleista knyga „Šiaurės Sachara“: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją“. Abiejų minėtų knygų siužetų tema siejasi su Mažąja Lietuva ir Prūsija nuo XIX a. pabaigos iki 1975 metų, tik romanų veikėjai skirtingi. Susitikime su šilutiškiais kraštietis neigė recenzentų ir kai kurių skaitytojų tarpe susidariusį įspūdį, kad romanas parašytas, remiantis autobiografiniais faktais. Jis teigė, kad pirmoji jo istoriko-archeologo specialybė neatsiejama nuo domėjimosi istorija. Jam visada aktuali, artima ir skausminga buvo Rytprūsių istorija. Ta tema skaitė daug straipsnių rusų ir vokiečių kalbomis išleistuose leidiniuose. Taip per laiką sukauptas žinias, istorinius faktus autorius perkėlė į savo grožinės literatūros kūrinius – romanus.

Paklaustas, kuri iš parašytų knygų yra artimiausia, rašytojas atsakė, kad kiekviena knyga, kaip ir motinai savi vaikai, yra artima ir vienodai brangi. Anot autoriaus, kiekviena parašyta knyga – tai dviejų, trijų, o kartais ir keturių metų gyvenimo tarpsnis. Autorius teigia, kad parašęs knygą jaudiniesi, o kartais ir pravirksti, nes kiekvienoje jų atsispindi giluminis širdies jausmas.

Mintimis apie perskaitytą knygą pasidalino šilutiškė Birutė Šemetienė. Ji sakė, kad perskaityta knyga jai padėjo suvokti tai, apie ką buvo girdėjusi vaikystėje, bet nebuvo supratusi. Norintys perskaityti naująjį R. Flick romaną „Paskutinis traukinys“, galės jį rasti Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.