Tik du šilutiškiai dalyvavo visuomeniniame pėsčiųjų žygyje „Dragūnų kelias“(2)

Žygyje „Dragūnų kelias“ (36 km) rajono garbę gynė du šilutiškiai: Šilutės sporto klubo „LEITĖ“ vadovas E. Lukošius (pirmas iš dešinės) ir LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas G. Birbalas. Nuotraukos Evardo Lukošiaus

Liepos 14 d. (šeštadienį) įvyko pirmasis visuomeninis pėsčiųjų žygis „Dragūnų kelias“ (Klaipėda -Nemirseta – Klaipėda), skirtas paminėti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono 20-ąsias įkūrimo metines. Žygyje dalyvavo virš 100 žygeivių iš įvairių Lietuvos kampelių. Mūsų rajono garbę gynė du šilutiškiai: Šilutės sporto klubo „LEITĖ“ vadovas Edvardas Lukošius ir LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono vyresnysis seržantas Gintaras Birbalas.

Pirmąjį visuomeninį pėsčiųjų žygį „Dragūnų kelias“ organizavo asociacija „Dragūnų klubas“ , vienijanti esamus ir buvusius Dragūnų bataliono karius.

Žygio dalyviai, kai kurie net su savo keturkojais augintiniais, šeštadienio rytą startavo Dragūnų batalione ir įveikę devyniolika kilometrų pasiekė buvusią bataliono vietą Nemirsetoje (Palangos miesto sav.). Būtent Nemirsetoje buvusiuose sovietinės armijos pastatuose 1992 m. buvo įkurtas dragūnų batalionas, o 1993 m. perdislokuotas į dabartinę vietą Klaipėdoje (Liepojos g.).

Tai pirmasis klubo organizuotas visuomeninis renginys, skirtas skatinti aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, ugdyti pilietiškumą, puoselėti kultūros ir istorines tradicijas, plėtoti visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimą, propaguoti keliavimą pėsčiomis kaip aktyvią, kultūringą ir aplinką tausojančią laisvalaikio praleidimo formą.

Žygeiviai keliaudami ne tik džiaugėsi įspūdingu Pajūrio regioninio parko grožiu, pražygiavo ekologiniu pažintiniu taku „Litorina“, bet ir aplankė II-ojo Pasaulinio karo gynybinius įtvirtinimus Giruliuose. Čia įdomią istorinę ekskursiją surengė baterijos „Memel-Nord“ darbuotojai. Atkeliavę į Nemirsetoje esančią buvusią bataliono rikiuotės aikštę žygio dalyviai susipažino su bataliono įkūrimo istorija, pasistiprino kareiviška koše, atgavo jėgas. Įveikus dar 17 km (Iš viso 36 km) žygis baigėsi sugrįžus į dabartinę Dragūnų bataliono dislokacijos vietą Klaipėdoje, kur žygeivių laukė apdovanojimai proginiu žygio ženklu ir diplomu.

Pasak Šilutės sporto klubo „LEITĖ“vadovo E.Lukošiaus, Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, aplankiusių Egiptą ar Turkiją, bet nė karto nemačiusių kerinčios Olando kepurės, Juodosios tvirtovės einant Baltijos pakrante Girulių kryptimi ant jūros kranto. Juodąja tvirtove vadinami, vokiečių betoniniai įtvirtinimai, statyti 1939m. Čia stovėjo pabūklai, buvo gyvenamosios patalpos, maisto sandėliai. Statinys, iškilęs virš žemės daugiau kaip 5 metrus, mena praeitį, kuomet Klaipėdos uostas buvo vokiečių tvirtovė, miestą juosė triguba gynybos sistema, pajūryje ir lanku aplink Klaipėdą įrengtas gelžbetoninių baterijų žiedas, o pačioje Klaipėdoje – tunelių ir slėptuvių sistema.

Tikimasi, kad žygis taps gražia tradicija pajūryje ir ateityje suburs dar daugiau keliauti pėsčiomis mėgstančių žmonių.

Žvilgsnis į istoriją

Žodis dragūnas (pranc. – dragon, lot. – draco) reiškia slibinas, drakonas. Šio prancūziško žodžio prasmė nusako esmę, kad kariai, slibinai, galėjo kautis raiti ir pėsti. Pasak istorikų, XVI a. viduryje prancūzų maršalas Brisakas, norėdamas greitai permesti kariuomenę iš vienos vietos į kitą ir netikėtai užpulti priešą, susodino pėstininkus ant žirgų ir pavadino juos dragūnais. Nuo to laiko dragūnai paplito Europoje. XVIII a. viduryje jie performuojami į kavaleriją.

Dragūnų ginkluotė – ietys, kardai, muškietai, špagos, pistoletai, vėliau – šautuvai ir karabinai. Prūsijos karalystėje 1717 m. įkurtas Dragūnų pulkas vėliau buvo vadinamas lietuvių dragūnų pulku. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dragūnų pradininku laikomas lauko etmonas Kristupas II Radvila, turėjęs pirmąjį samdytą dragūnų dalinį. 1917 m. prasidėjus lietuvių karių tautiniam judėjimui, karininko Mikuckio pagalba suorganizuotas lietuviškas dragūnų eskadronas. 1934 m. paskelbtas dragūnų tarnybos įstatymas, padėjęs organizuoti rezervinius kavalerijos dalinius. Dragūnai dalyvavo žygyje 1939 m. išvaduojant Vilnių.

Nepriklausomoje ikikarinėje Lietuvoje jie garsėjo gera kovine parengtimi ir sporto laimėjimais. 1940 m. įvedus Lietuvoje tarybų valdžią, kartu su visa Lietuvos kariuomene buvo panaikintas dragūnų pulkas.

Dabartinis Dragūnų batalionas (tuo metu vadinamas – Klaipėdos atskiru motodesantiniu batalionu) pradėtas kurti 1992 m. birželio 19 d. 1992 m. liepos 20 d. batalionui suteiktas „Geležinio vilko“ 1-os Lauko kariuomenės brigados Klaipėdos motodesantinio bataliono“ vardas.

1993 m. spalio 27 d. Lauko kariuomenės brigados „Geležinio vilko“ Klaipėdos motodesantinis batalionas pervadintas į Klaipėdos 7-ąjį dragūnų Pamario batalioną. Buvo sukurta bataliono simbolika su Lauko kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ ženklais. Formavosi bataliono tradicijos, todėl buvo nuspręsta Liepos 19 dieną minėti kaip bataliono įkūrimo dieną. Bataliono paskirtis buvo ginti Lietuvos uostą ir Klaipėdos miestą. Taikos metu ruošti Lietuvos Respublikos kariuomenės rezervą, ugdyti karių meilę Tėvynei, dvasinę stiprybę, drąsą, išmokyti juos valdyti kovos techniką ir ginklą, kovines užduotis, paruošti vykdyti dalinį, ginantį Lietuvos Respublikos teritoriją ir jos nepriklausomybę. Nuo 1995 m. balandžio 1 d. Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Klaipėdos 7-asis dragūnų Pamario batalionas perėjo į Klaipėdos Karinių jūrų pajėgų pavaldumą. Batalionas buvo pervadintas į „Klaipėdos 7-ąjį dragūnų Pamario gynybos batalioną“. Nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Karinių jūrų pajėgų Klaipėdos 7-asis dragūnų Pamario gynybos batalionas perėjo į tiesioginį Vakarų motorizuotosios pėstininkų brigados pavaldumą. Klaipėdos 7-asis dragūnų Pamario gynybos batalionas buvo pervadintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. batalionas perėjo į tiesioginį Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado pavaldumą. Reorganizuotas ir iš kovinio bataliono tapo mokomuoju batalionu. Rinktinėse buvo išformuoti mokymo centrai, personalas. Bataliono pagrindine užduotimi tapo rengti Savanorių pajėgų profesinės karo tarnybos karius ir savanorius pagal bendras ir individualias kovinio rengimo programas ir Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programą, ruošti Lietuvos kariuomenei reikalingų specialybių specialistus, paruošti karius tarptautinėms kolektyvinės gynybos ir kitoms karinėms operacijoms vykdyti, parengti karius savanorius specialistus. Nuo 2012 m. sausio 1 d. batalionas perėjo į Sausumos pajėgų pavaldumą ir tapo LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotuoju pėstininkų batalionu.