Tautinis kostiumas septynmetės Saulės piešiniuose

Nuotraukos Violetos Astrauskienės

Siekiant populiarinti tautinį kostiumą ir įprasminti jį valstybinėse šventėse, Lietuvoje 2017-ieji yra paskelbti Tautinio kostiumo metais. Šio nutarimo svarba – pabrėžti tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių bei etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą.

Ugdyti kūrybinius, meninius vaiko gebėjimus, puoselėti vertybines nuostatas galima ir reikia nuo mažens. Saugų vaikų darželio direktorė Virginija Užpurvienė į savo vadovaujamą įstaigą atsinešė dukrų dovanotą albumą „Lietuvių tautinis kostiumas“, kurį yra išleidusi „Baltų lankų“ leidykla. Gausiai iliustruotą ir su piešiniais leidinį vartė, skaitė ir tarpusavyje apie tautinį rūbą diskutavo kolegės. Priešmokyklinės „Vabaliukų“ grupės auklėtoja Irena Rimkuvienė šį albumą nunešė parodyti vaikams, kad papasakotų apie anksčiau buvusią kaimo žmonių šventinę aprangą, sukurtą jų pačių rankomis, įkvėptą gamtos ir papročių. Šiandien toks kostiumas laikomas kultūros paveldu, bet kadaise juo puošėsi, didžiavosi ir jį saugojo, vaikams aiškino auklėtoja. Tautinis kostiumas, kaip ir pati lietuvių tauta, yra gyvas, išlaikantis savitumą ir besikeičiantis, atliepiantis žmonių ir laikmečio poreikius. Auklėtojos pasakojimas, knygos vaizdai, pasiekė mažosios Saulės širdelę, ją sujaudino ir sukėlė norą pačiai pabandyti nupiešti tautišku apdaru apsitaisiusį žmogų. Saulė savo norą išsakė auklėtojai Irenai. Taip kiekvieną rytą, kol susirinkdavo visi grupės vaikai, ji viena pati, ramiai atsisėdusi piešė. Per visą sausio mėnesį mergaitei pavyko nupiešti kelis piešinius. Saugų vaikų darželio direktorė V. Užpurvienė pasiūlė surengti Saulės piešinių parodėlę. Pati Saulė nutarė, kad šie piešiniai – dovana Lietuvai, jos gimtadienio proga.

Pasidžiaugus vaikų smalsumu ir kūryba, norisi tikėtis, kad tautinis kostiumas ir noras jį vilkėti gyvuos tiek, kiek gyvuos ir pati lietuvių tauta.Lietuvių tautiniai drabužiai, kaip ir pasakos, dainos, šokiai, turi senas tradicijas, nepamirškime tai, pasakokime apie tai vaikams nuo mažens.

Viskas eina iš natūralaus šaltinio, visi liaudiški raštai, naudoti puošyboje, susiję su sakralumu. Žmogus nieko neišsigalvoja, bet kuria tai, kas natūraliai susiję su vieta ir tradicijomis. Tradicija atkartoja ritualą apie pasaulio kūrimą, ženklus, linijas, spalvas. Mylėkime ir saugokime tai kas sava ir taip savita.