„Štai kodėl tu tokia ypatinga, Šilute“

Nuotraukos Birutės Morkevičienės

Norint parodyti, kuo ypatinga Šilutė, reikėtų kalbėti apie daugelį dalykų: žalią miestą, Šyšą, žmones, kurie čia kuria gyvenimą… Tikslas kitas – pasidžiaugti pavasariu (nuotraukomis) ir naujai išleista knyga „Tolstančio laiko lašai“. Tai šilutiškių, trečiojo amžiaus universiteto literatūros ir dailės būrelių narių metinis darbas. Knyga dedikuota Šilutei.

Pririšta čia širdis

Prie greito dienų bėgimo,

Prie to, ką skubėdamas pameti,

Atrandi tik nušvitus

Akimirkai.

Pririšta čia širdis

Prie lėto Šyšos tekėjimo,

Kur nubėga ne vandenys –

Laikas nubėga.

Pririšta čia širdis

Prie to seno vokiško miesto,

Čia, kur žmonės – nei geri, nei blogi,

Nei kažkuo ypatingi.

Čia sūnų, dukterų

Nučiauškėjo vaikystė,

Taip pririšusi širdį…

Štai kodėl tu tokia

Ypatinga,

Šilute…

Vida Tarozienė

Knygą „Tolstančio laiko lašai“ sudaro devyni skyriai: I.Susipažinkime. II. Iš vaikystės tolumų. III. Kasdienybės istorijos. IV. Miniatiūros, esė, pasakojimai. V. Poezija. VI. Tremties atmintis. VII. Prie apvalaus stalo. VIII. Po Lietuvą ir pasaulį. IX. Tėvų kalboje.

Anotacijoje rašoma: „Tik graži iliuzija, kad laikas bėga, teka, tolsta… Iliuzija, kad tolsta mūsų gyvenimo vaizdai, įvykiai, sutiktų žmonių paveikslai. Jie tik blėsta, o neretai ir visai išnyksta, pridengti užmaršties.Tačiau būna, kad iš ten, iš to būtojo laiko, iškyla kokia nors akimirka, švysteli, suspindi lyg saulės blyksnis rasoje, lyg žiežirba priblėsusiame ugniakure. Graži, liūdna, prasminga… Kartais tik pats ja pasidžiaugi, kartais pasakai kitam, o kartais kyla noras užrašyti, kad daugiau nepasimestų, kad liktų. Taip gimė ši knyga – iš būto ir esamo laiko pastebėjimų, įsižiūrėjimo, įsiklausymo į gyvenimą. Iš laikovaizdžio, kaip įvardija fizikai mūsų buvimą laike ir erdvėje. Nesistengėme atkurti tikslaus ir pilno to laikovaizdžio, pasirinkome turiniui tik lašus – fragmentus, akimirkas – ir laiko lašus, kaip vandens laikrodžiais skaičiavo laiką dar prieš Kristų senovės graikai ir kinai.

Laiko lašas – vaikystės vaizdelis, nuotykis, kasdienybės išgyvenimas, pamąstymai ar poetinis tekstas. Tai mes, tai mūsų istorija, kuri galbūt pasirodys artima ne vienam, atsivertusiam knygą“.

Tie, kas jau skaitė knygą, perskaitė ją vienu prisėdimu. Juk taip įdomu skaityti, kai rašo pažįstami žmonės: gydytoja, mokytoja, ekonomistė, inžinierius išradėjas… Skaitysite Aldonos Sapronaitienės, Irenos Šeputienės, Albinos Sprindžiūnienės, Veronikos Siutilienės, Vidos Tarozienės, Zinos Kuzminskaitės, Irenos Arlauskienės, Bronės Jokūbauskienės, Birutės Morkevičienės ir Aloyzo Masolo sukurtus tekstus. Knygą iliustravo Šilutės TAU dailės būrelio nariai: Irena Šeputienė, Živilė Daukšienė, Irena Dabševičienė, Vidutė Rupšlaukienė, Veronika Siutilienė ir Albina Sprindžiūnienė, vadovaujami dailės mokytojo Aurimo Liekio. Knyg ąsudarė ir parengė spaudai Irena Arlauskienė. Viršelio ir skyrių autorė Neringa Matačiūtė.

Žinomi ir pažįstami žmonės, šilutiškiai, bet kai kurie ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių įleidę šaknis čia, mūsų mieste. Knygą galima įsigyti Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre. Mielai duotume ir mes paskaityti. Galite užsukti ir į biblioteką. Malonaus skaitymo.