Savivaldybės vadovai lankėsi pas Žemės ūkio ministrą bei Kūno kultūros ir sporto departamente

Nuotrauka Žemės ūkio ministerijos

Šilutės rajono savivaldybės merė Daiva Žebelienė ir mero pavaduotojas Algirdas Balčytis sausio 24 d. susitiko su Žemės ūkio ministru Virgilijumi Jukna ir kitais Žemės ūkio ministerijos specialistais. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Anykščių, Panevėžio, Ignalinos rajonų savivaldybių merai, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Susitikime buvo aptarti savivaldybėms aktualūs finansiniai, socialiniai ir kiti klausimai. Ypač daug diskusijų sukėlė valstybės perduotų savivaldybėms žemės ūkio funkcijų finansavimo ir administravimo naštos mažinimo klausimai. Savivaldybių atstovai pageidavo, kad būtų peržiūrėtas savivaldybėms valstybės perduotų žemės ūkio funkcijų finansavimo klausimas, nes savivaldybė savivaldybei nelygi, jos atlieka labai įvairias deleguotas ir savarankiškas funkcijas. Pasak jų, pagal dabartinę sistemą savivaldybės negauna tų lėšų, kurios yra numatytos, o darbuotojai kiekvieną mėnesį vargsta, rengdami atskiras ataskaitas įvairioms institucijoms.

Ministras pasiūlė inicijuoti bendrą Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų darbo grupę, kuri iki kovo mėnesio pabaigos parengtų pirminius pasiūlymus, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad finansavimo modelis pagaliau tenkintų abi puses ir sumažėtų biurokratinis mechanizmas, būtų mažiau varžomas savivaldybių finansinis savarankiškumas.

Savivaldybių atstovai domėjosi, kaip ŽŪM ruošiasi įgyvendinti Vyriausybės programinę nuostatą dėl savivaldybių finansinių pajėgumų didinimo. ŽŪM Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius paaiškino, kad ši nuostata yra susijusi su papildomomis pajamomis, savivaldybių gaunamomis iš žemės mokesčio, žemės nuomos mokesčio bei parduodamos valstybinės žemės. „Šiandien sudarytos visos sąlygos savivaldybėms gauti žemes nuosavybėn, tačiau kol kas savivaldybės nepakankamai aktyviai naudojasi ta teise“, – apgailestavo A.Petkevičius, aptaręs susitikimo dalyviams rūpimus žemės reformos, „trihektarininkų“ įteisinimo, teritorijų planavimo, žemės naudojimo kontrolės intensyvinimo klausimus.

Pasak A.Petkevičiaus, pakeistas žemės mokestis turės įtakos žemės rinkos vertei ir bus svarbus įrankis savivaldybės rankose. Vyriausybės programoje numatyta sudaryti vietos bendruomenėms teisines sąlygas daryti įtaką žemės rinkai realiai ūkininkaujančių asmenų naudai – numatoma, kad pirmumas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir sudaryti sandorį bus suteiktas tos žemės naudotojui ir kaimynui.

Iki šiol melioracijos ir vandentvarkos sistemų priežiūra ir modernizavimas kelia nemažą galvos skausmą visoms savivaldybėms, tad susitikimo metu buvo svarstomi įvairūs sprendimai, kaip geriau panaudoti valstybės ir ES skiriamas lėšas, kaip galima būtų į šį procesą įtraukti kaimo bendruomenes.

Šilutės rajono savivaldybės merė D. Žebelienė ministrui įteikė raštą, kuriame rašoma: „Jau daugelį metų Šilutės rajono valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūrai yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Kadangi apie 30 proc. rajono nusausintos teritorijos yra polderių sistemos, apie 90 proc. lėšų, skirtų rajono melioracijos statiniams prižiūrėti, sunaudojama polderių eksploatacijai (elektros energijos apmokėjimui už siurblinių darbą, siurblinių remontui, potvynio padarinių likvidavimui ir smulkiems polderių hidrotechninių statinių remontams). Vien už siurblinių suvartotą elektros energiją kiekvienais metais sumokama apie 800 – 1000 tūkst. Lt (vidutiniškai 1 kW kainuoja 57 ct). Didelę žalą Šilutės polderių sistemoms padarė2013 m. pradžioje prasidėjęs potvynis. Jau iki šios dienos polderius saugantiems pylimams preliminariais skaičiavimais reikia apie 900 tūkst. Lt. Dėl pakilusio potvynio vandens visų sugadintų pylimų apžiūrėti neįmanoma. Tai pat neaišku, kokios pasekmės bus prasidėjus pavasariniam potvyniui. Kiek papildomai reikės lėšų, paaiškės pasibaigus potvyniui. Tik apie 10 proc. rajono melioracijos programai skirtų lėšų lieka ne polderių sistemose esantiems įrenginiams prižiūrėti. Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje yra užregistruota daugiau kaip 300 prašymų, kad būtų suremontuoti valstybei priklausančių melioracijos drenažo sistemų gedimai. Labai bloga padėtis yra gyvenviečių drenažo sistemų. Pagal gaunamas lėšas per metus yra patenkinami tik nuo 10 iki 15 prašymų drenažo gedimams pašalinti. Prašytume Jūsų, Gerb. Ministre, rasti galimybių tarpininkauti prašant papildomų lėšų Šilutės rajono valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai.“

Susitikime taip pat buvo diskutuojama ir dėl anksčiau priimto sprendimo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą įtraukti į žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimą.

Vėliau Savivaldybės vadovai lankėsi Kūno kultūros ir sporto departamente, kur domėjosi dėl galimybių Savivaldybei pasinaudoti jų fondais įrengiant sporto aikštynus su dirbtine danga ir kitomis sporto reikmėmis.