Pasaulinę poezijos dieną Šilutės knygos diena Neringoje

Nuotraukos B.Morkevičienės ir bibliotekos

Kovo 21 d., Pasaulinę poezijos dieną, Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyko „Šilutiškių kūrybos atodangos“ su knygų autoriais – Irena Arlauskiene, Birute Morkevičiene ir Rimantu Stankevičiumi. Susitikimo metu buvo pristatyta tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex Libris. Vilhelmui Storostui-Vydūnui – 150“ paroda. Smuiku griežė R.Stankevičius. Pasidžiaugta, kad po ilgo laiko tarpo šilutiškiai kūrėjai vėl svečiavosi Nidoje.

Į Nidą – neįprastu laiku

Į Nidą vykome apsiniaukusią dieną, kitaip nei vasarą plieskiant saulei. Turėdami laiko iki susitikimo, pasivaikščiojome Raganų kalne Juodkrantėje. Pavasaris jau pamažu žingsniuoja miško takeliais ir kalneliais – turėjome kur akis paganyti, ne tik skulptūromis pasigrožėjome. Aplankėme Nidoje jūrą, kuri pasitiko putotomis bangomis, švilpiančiu vėju, rūku, užtemdžiusiu kopas. Bet tai labai gerai – turėjome progą pamatyti kitokią Nidą. Bus ką prisiminti. Pasidžiaugėme gražiomis bibliotekos patalpomis, gausiu knygų fondu, maloniomis darbuotojomis.

Apie poezijos knygas

Susitikimo pradžioje skambėjo R.Stankevičiaus smuiku atliekama melodija. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Norbutienė pristatė šilutiškius kūrėjus, atvykusius į susitikimą, Neringos Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė pasidžiaugė svečiais iš kitos marių pusės ir perdavė žodį susitikimo moderatorei, pedagogei Irenai Arlauskienei.

Trumpai buvo pristatyta B.Morkevičienės poezijos knyga „Būties namai“. Autorė perskaitė keletą naujausių eilėraščių. Vėl skambėjo smuiko melodija.

Visiems, net ir mums, šilutiškiams, buvo smagu klausytis apie Rimanto knygą – negali ji tik būti į lentyną padėta ir pamiršta. I.Arlauskienė kalbėjo: „Galime dvejopai kalbėti apie R. Stankevičiaus knygą „Prisilietimas“: kaip nuotraukų ir eilėraščių albumą, išskiriant eilėraščius iliustruojančias nuotraukas arba kaip vientisą kūrinį, kurio pagrindinė tema yra autoriaus išgyvenimas mirus Motinai. Renkuosi šį kelią“.

Prisiminė, kaip „mūsų, paklausus apie mirtį, vaikystėje suaugusieji kalbėdavo, kad, kai manęs nebebus, berželiu šlamėsiu, gal balandėliu atskrisiu… Nenustebau, radusi albume eilutes: „tu čia esi, / esi tu čia / baltai baltai / pražydus gėlėmis“. Kokia panaši patirtis, tada papildydamas tekstą įsižiūri į nuotraukas: po ledinio, bet gražaus peizažo (ten, smėlio kalnelyje, nėra šilta, gyvybę žadina vanduo – amžinoji gyvybės versmė. Skubėdama begalybėn, ji spėja pagauti saulės spindulį, ir tolsta spindėdama – asocijacijos su šviesia žmogaus atmintimi“.

I.Arlauskienė, laikydama rankose Rimanto albumą, teigia, kad nuotraukos sustiprina įspūdį: „atmintis sugyvina motinos paveikslą, retoriniai klausimai perkelia į realybę: „Gal žvilgsnai susitiks, / ir akys pamatys… / palydėsiu tave ir išvyksiu / ta pačia kryptimi“.

Kalbėdama apie eilėraščius, sako: „atrodo, kad mylimo žmogaus išėjimą amžinybėn galima palengvinti atsiminimais. Deja: lieka „tik tuščia erdvė / ir spengiantis žolės ošimas“. Ir nors visa sukasi ratu: „ žiedai žydės, / ir gulbės vėl parskris“, bet tai bus jau kita, lieka „negyjanti žaizda“, kuri dienų ritme, nakties ir dienos kaitoje nors ir apmąžta, bet nebeišnyksta. Čia nuostabūs rudens peizažai, bežodė daina, gal giesmė, nes iš nuotraukų sklinda muzika. Ji labai toli nuveda…“

Eilėraščius skaitė pats autorius ir šilutiškė bibliotekininkė Virginija Degutienė. Skambėjo smuikas.

„Nuotraukos priartėja prie realybės – pievoje ganosi avinėliai – laikas apmaldo netekties skausmą, prasideda kelionė į buvusį motinos gyvenimą… Prisiminimų takas. Juo eina motina. Tarp dangaus ir žemės, bet vis labiau tolsta ir dangus pasiima jau visai… Kas lieka? Dangaus šviesa. Ji pažįstama iš metų laikų – pavasarinio žydėjimo, rudens žvaigždžių, žiemos šviesos Motina tarsi ištirpsta tose dangiškose erdvėse, kur gera, ramu, kur ramybė ir palaima…“ – tęsdama knygos pristatymą kalbėjo I.Arlauskienė.

„Ir tada supranti, kad „Prisilietimas“ – vientisas poetinis kūrinys, poetinė esė, gal net poetinė apysaka, žiūrint, kaip ją skaitei, kaip išgyvenai tą vaizdo, žodžio, muzikos sintezę“ – užbaigė knygos pristatymą I.Arlauskienė. R.Stankevičiui teko atsakyti į klausimus, pasirašyti knygose autografus ir dar groti. Smuiko melodijos garsai gražiai skambėjo šiuolaikiškai įrengtose istorijos muziejaus patalpose su aukštais skliautais.

Pratęsdama poetinę vakaro mintį apie gyvenimą ir motinas, I.Arlauskienė perskaitė fragmentą iš savo pirmosios knygos „Antai tebeeina“ apie tėvų jaunystę.

Išvykome pasižadėję vėl sugrįžti į svetingus namus. Tačiau prieš tai neringiškiai atvyks į Šilutę.