Mero pavaduotojas dalinsis šilutiškių patirtimi(2)

Nuotrauka Šilutės r. savivaldybės

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis kartu su Klaipėdos miesto meru V. Grubliausku, Palangos savivaldybės tarybos nariu T. Žulkumi, Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju K. Viršilu ir Strateginės savivaldos instituto projektų vadovu, Lietuvos vėjų energetikų asociacijos direktoriumi Aleksandru Paulausku 2012 m. spalio 17-18 d. vyks į Daniją ir Švediją, kur susipažins su biokuro, biodujų, vėjo, saulės ir hidro energijos panaudojimo skandinaviška patirtimi.

Delegacijos nariai 2012-10-11 buvo susitikę Klaipėdoje, kur aptarė atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo praktiką Lietuvoje ir kokia patirtimi bus pasidalijama su 50 atstovų iš Danijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos.

Vykstanti pasaulyje energetikos revoliucija keičia tradicinę – deginančią bei branduolinę energetiką į saugius aplinkai ir žmonėms atsinaujinančius energijos išteklius. Europos Sąjunga siekia harmonizuoti šį procesą remdama vietos iniciatyvas mokslo ir plėtros programų pavidale. Šilutės rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvauja minėtuose reikaluose: Tarybos įgaliota viena iš pirmųjų Lietuvos savivaldybių 2009 m. Briuselyje pasirašė Merų paktą, patvirtino Tvariosios energetikos veiksmų planą, iki 2020 m. siekdama sumažinti CO2 dujų kiekį iki 20 proc. Šiuo metu „Šilutės šilumos tinklai“ (apjungianti katilines Šilutėje (2), Traksėdžiuose, Švėkšnoje (2), Rusnėje ir Kintuose) pagamina šilumos 89,5 proc. kūrendama biokuru, 8 proc. – mazutu, 2 proc. – akmens anglimi ir 0,5 proc. – dyzelinu.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veikla yra glaudžiai susijusi su bendrovės vykdomais investiciniais projektais. Juos įgyvendinus užtikrinamas ne tik nepertraukiamas šilumos tiekimas bet ir plečiamas vartotojų skaičius. Užsibrėžtiems tikslams pasiekti, bendrovė investuoja į šilumos gamybos įrenginius, naudojančius biokurą, į priemones, didinančias energijos gamybos įrenginių darbo efektyvumą, sąnaudų mažinimą, įrenginių darbo patikimumą ir avarijų bei sutrikimų prevenciją, žalos aplinkai mažinimą. Bendrovė, įgyvendindama projektą „Šilumos gamybos efektyvumo didinimo ir aplinką tausojančių modernių technologijų diegimas“ pagal Lietuvos 2007-2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP3-3.4ŪM-01-K-01-004 priemonę „Energijos gamybos efektyvumo didinimas“, įrengė kondensacinį dūmų ekonomaizerį 13,5 MW galios esamiems ir 10 MW galios perspektyviniam katilui, kūrenamiems medienos atliekomis. Šio projekto įvykdymas atliktas už 3062,4 tūkst. litų. Gautas finansavimas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų – 1447,5 tūkst. litų. 2011 m. balandžio mėn. kondensacinis dūmų ekonomaizeris pradėtas eksploatuoti. Įrenginys gamina 16 proc. šilumos iš dūmų, kurie išskiriami deginant biokurą. Nuo 2013 m., įdiegus 10 MW galios biokuro katilą, įmonė atsisakys taršaus kuro – mazuto. Bendrovė 2011 m. vykdė projektą „Šilumos tiekimo infrastruktūros plėtra Šilutės mieste, prijungiant prie centralizuoto šilumos tiekimo miesto centrinę ligoninę“. Projektas įvykdytas už 1531,8 tūkst. litų. Gautas finansavimas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų – 589,4 tūkst. litų. Įdiegus pažangias technologijas šilumos kaina įmonėje sumažėjo apie 9,4 procento. Suminė vienanarė šilumos kaina gyventojams už suvartotą šilumos kiekį 2012 m. spalio mėn. – 21,75 ct/kWh (be PVM).

Savivaldybė ypatingą dėmesį skiria mokyklų ir darželių pastatų renovacijai, jų modernizacijai. Pastatų energijos taupymo reikalais, kad sumažinti išlaidas už energiją (pastatams šiltinti, šilumos mazgams renovuoti ir kt.) jau panaudota per 10 mln. litų.

Šiais metais Savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline pasyvaus namo asociacija. Tikimasi, kad praktikai, mokslininkai suteiks nemažai pasiūlymų, kaip teisingai naudoti energetinius išteklius, kaip renovuoti pastatus, kaip ir iš kur gauti lėšų ir jas tikslingai panaudoti.

Šilutės krašte intensyviai statomos vėjo jėgainės, dalis jų jau veikia. Pamaryje planuojama įrengti per 100 vėjo jėgainių.