Lietuvos savivaldybių indeksas: Šilutė – tarp geriausiųjų

Žilvinas Šilėnas

Šilutė Lietuvos savivaldybių reitinge šiemet su Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio ir Neringos savivaldybėmis dalijasi 7-11 vietas 54 mažųjų savivaldybių reitinge. Savivaldybė krito per porą pozicijų – pernai ji buvo 5. Didžiųjų savivaldybių lyderis – Vilnius, mažųjų – Klaipėdos rajonas.

Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Galima pasidžiaugti, kad Šilutėje investicijų iš užsienio daugėjo. Verslas čia palyginus aktyvus, veikiančių ūkio subjektų daugiau vidutiniškai: 1000-iui gyventojų jų teko 2,2 lyginant su 1,8 vidurkiu.

Deja, ir pernai Šilutėje buvo aktuali gyventojų mažėjimo problema – 2016 m. gyventojų mažėjo net 2,4 proc. (vidurkis mažosiose savivaldybėse -1,4 proc.). Regione aktuali ir nedarbo problema – darbo neturėjo 12,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.).

Savivaldybėje 2016 m. galiojo palyginus maža šilumos kaina (4,9 ct/kWh lyginant 6,2 ct/kWh mažųjų savivaldybių vidurkiu). Tačiau geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina čia šiek tiek aukštesnė už vidutinę ir siekė 2,4 euro už kubinį metrą (vidurkis – 2,2 euro).

„Šilutė turi stengtis aktyvinti ekonomiką, pritraukti investicijų. Kai kurie žingsniai jau atlikti – savivaldybėje sukurta gana palanki mokestinė aplinka. Ji išsiskiria itin mažu 0,3 proc. pagrindiniu nekilnojamo turto mokesčio tarifo dydžiu (mažosiose savivaldybėse vidutinis tarifas 2016 m. buvo 0,7 proc.). Taip pat savivaldybėje galioja mažesnė nei daugumoje savivaldybių vidutinė verslo liudijimų kaina (55 eurai lyginant su 117 eurų vidurkiu mažosiose savivaldybėse). Visgi siekiant kilti reitingu aukštyn, reikėtų atkreipti dėmesį į savivaldybės skolą – ji lyginant su pajamomis buvo didelė, siekė 51 proc., kuomet mažosiose savivaldybėse vidutiniškai skola sudarė 36 proc. nuo pajamų”,– teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Reikia pasidžiaugti, ir dėl efektyviai valdomo savivaldybei priklausančio turto. Nenaudojamų pastatų ir patalpų ploto 1000-iui gyventojų 2016 m. teko 186 kv. m., kai mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 266 kv. m. Kuo mažiau nenaudojamo turto – tuo mažiau pinigų reikia išleisti jo išlaikymui.

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą 2017 rasite čia:  

HTTP://Files.LRinka.LT/Savivaldybiu_indeksas_2017/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Taip pat jis prieinamas šioje nuorodoje:

HTTP://A.LLRI.LT/Lietuvos.savivaldybiu.indeksas.2017.pdf

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

•         taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
•         savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
•         mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
•         efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
•         atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
•         savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
•         mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premijaą. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.