„Google“ žengia į kvantinę erą: kas laukia duomenų saugumo pasaulyje?“

Ar žinojote, kad kvantinis kompiuteris gali tam tikras užduotis atlikti milijonais kartų greičiau nei tradicinis kompiuteris? Būtent dėl tokių galimybių naujausi kvantinės kompiuterijos pasiekimai iš esmės keičia informacinių technologijų ateitį. Šią savaitę „Google“ pristatė savo naujausią kvantinį mikroprocesorių, kuris, anot bendrovės, gerokai priartina mus prie kvantinių skaičiavimų praktinio pritaikymo.

Mokslinis laimėjimas su toli siekiančiomis pasekmėmis

„Google“ kvantinis mikroprocesorius, sudarytas iš dešimčių tūkstančių kvantinių bitų (t. y. kubitų), pasižymi gerokai didesniu stabilumu ir tikslumu, palyginti su ankstesnėmis kartomis. Oficialiai nepaskelbtos, tačiau pramonėje aptarinėjamos prognozės teigia, kad per artimiausius 5–10 metų kvantinė aparatūra galės išspręsti uždavinius, kurie šiuo metu klasikiniams superkompiuteriams yra neįkandami ar užtrunka neproporcingai ilgai.

Statistika, liudijanti kvantinio proveržio mastą

Remiantis „Statista“ duomenimis, 2023 m. investicijos į kvantinę kompiuteriją pasauliniu mastu viršijo 2 mlrd. eurų, o 2025 m. šis skaičius gali priartėti net prie 5 mlrd. eurų. „Google“ – viena iš lyderių šioje srityje. Tarptautinė mokslinių tyrimų firma „Gartner“ prognozuoja, kad jau 2030 m. net 20 proc. pasaulio įmonių pasitelks kvantinę kompiuteriją, kad išspręstų itin sudėtingas optimizavimo bei duomenų analizės užduotis.

Blockchain saugumo iššūkiai

Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių aspektų – kvantinių skaičiavimų galimybė peržengti dabartinio kriptografinio saugumo ribas. Dauguma šiuolaikinių blockchain tinklų remiasi kriptografija, kurios saugumą užtikrina matematiškai sudėtingos užduotys. Jei kvantinis kompiuteris su naujuoju „Google“ mikroprocesoriumi sugebėtų tokias užduotis išspręsti greičiau nei per kelias valandas ar net minutes, visas dabartinis kriptografinių raktų saugumas gali tapti bevertis.

Kad suprastume galimą poveikį, verta paminėti keletą skaičių:

• Populiariausi šifravimo algoritmai, pavyzdžiui, RSA-2048, klasikiniam kompiuteriui šiuo metu gali būti neįveikiami dešimtmečius, o gal net šimtmečius.

• Tuo tarpu teoriniai skaičiavimai rodo, kad pakankamai galingas kvantinis kompiuteris, turintis keletą tūkstančių stabilių kubitų, galėtų šią užduotį išspręsti per keletą valandų ar net greičiau.

„Google“ teigimu, naujasis kvantinis mikroprocesorius nėra parengtas skaldyti globalių blokų grandinių jau šiandien. Tačiau technologijos vystymosi tempai verčia kai kurias blockchain bendruomenės dalis jau dabar svarstyti apie „kvantinį atsparumą“ – tai yra, naujų, sudėtingesnių kriptografinių algoritmų kūrimą.

Ateities vizija

Pastaraisiais metais intensyviai dirbama kuriant kvantiniams kompiuteriams atsparius šifravimo metodus, o tarptautiniai standartizacijos organai (tokie kaip NIST) jau testuoja „postkvantinius“ kriptografinius algoritmus. Tai itin svarbu ir tokių kriptovaliutų kaip Bitcoin turėtojams. Šiai dienai Bitcoin blockchain skaitomas vienas saugiausių pasaulyje ir joks egzistuojantis kompiuteris negali jo “nulaužti”. Tačiau su kvantine technologija viskas gali pasikeisti. Nepaisant to, sklandus perėjimas reikalauja laiko ir lėšų, tad blockchain rinkos žaidėjai turi ruoštis iš anksto.

Nors kol kas neaišku, kada tiksliai kvantinis kompiuteris bus pajėgus realiai sulaužyti dabartinius blockchain standartus, „Google“ pristatytas kvantinis mikroprocesorius akivaizdžiai demonstruoja, kad esame kvantinės eros slenksčiuose. Tarptautinių investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų intensyvumas leidžia manyti, kad kvantinis proveržis, pakeisiantis informacijos saugumo ir duomenų apdorojimo taisykles, gali įvykti greičiau, nei daugelis tikėjosi.