Ar Lietuva gali tapti tvaraus transporto lyderė?

Tvarumas tampa vis svarbesniu klausimu logistikos sektoriuje, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) siekį iki 2050 m. sumažinti transporto CO2 emisijas 90%. Lietuvoje, kur logistikos sektorius yra vienas iš didžiausių ekonomikos variklių, tvarumo iniciatyvos tampa būtinybe siekiant išlaikyti konkurencingumą ir atitikti griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus. Šiame straipsnyje nagrinėjamas tvarumo klausimas Lietuvos logistikoje, pateikiant statistiką apie emisijas, energijos suvartojimą ir atliekų tvarkymą, bei aptariant žaliųjų praktikų diegimą ir teisės aktus.

Logistikos sektorius yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetėjų Lietuvoje. 2019 m. transporto sektorius sudarė 30,9% visų ŠESD emisijų šalyje, o didžioji dalis šių emisijų tenka kelių transportui. 2022 m. duomenimis, Lietuvos kelių transportas išmetė apie 4,5 mln. tonų CO2, o tai sudaro apie 25% visų šalies CO2 emisijų.

Be to, logistikos sektorius sunaudoja didelius energijos kiekius. 2022 m. transporto sektorius sunaudojo apie 40% visos Lietuvoje suvartojamos energijos, o didžioji dalis šios energijos buvo gauta iš iškastinio kuro. Tai kelia rimtą iššūkį siekiant ES Žaliojo kurso tikslų.

Atliekų tvarkymas taip pat yra svarbus tvarumo aspektas. Logistikos įmonės generuoja didelius kiekius pakuočių atliekų, ypač plastiko ir kartono. 2021 m. Lietuvoje buvo surinkta apie 1,2 mln. tonų pakuočių atliekų, iš kurių apie 30% buvo perdirbta. Tačiau logistikos sektorius vis dar susiduria su iššūkiais, siekiant padidinti perdirbimo apimtis ir sumažinti atliekų kiekį.

Žaliosios praktikos diegimas

Nepaisant iššūkių, Lietuvos logistikos sektorius aktyviai diegia žaliąsias praktikas. 2023 m. TIA apklausa parodė, kad 42% įmonių teigiamai vertina ES siekius sumažinti transporto CO2 emisijas, o 52% respondentų atnaujina savo transporto parką, investuodami į taupesnes arba alternatyvią energiją naudojančias transporto priemones.

Vienas iš populiariausių žaliųjų sprendimų yra elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimas. Pavyzdžiui, UAB „Baltic transline“ pradėjo naudoti elektrinius vilkikus trumpiems maršrutams, o tai leido sumažinti CO2 emisijas 20% tam tikruose maršrutuose.

Be to, daugelis įmonių investuoja į maršrutų optimizavimo sistemas, kurios padeda sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. 2022 m. apie 43% Lietuvos logistikos įmonių naudojo skaitmeninius maršrutų optimizavimo įrankius, o tai leido sutaupyti vidutiniškai 10% degalų.

Teisės aktai ir vyriausybės paskatos

Lietuvos vyriausybė ir ES institucijos skatina tvarumo iniciatyvas logistikos sektoriuje per įvairias programas ir teisės aktus. Pavyzdžiui, ES Žaliasis kursas numato griežtus tikslus CO2 emisijų mažinimui, o Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti transporto emisijas 30%.

Be to, vyriausybė siūlo finansines paskatas įmonėms, investuojančioms į žaliąsias technologijas. 2023 m. buvo skirta 50 mln. eurų subsidijų programai, skirtai elektrinių transporto priemonių įsigijimui ir įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Tai padėjo padidinti elektrinių vilkikų skaičių Lietuvoje nuo 50 iki 200 vienetų per metus.

Tačiau 2023 m. TIA apklausa parodė, kad net 83% apklaustų įmonių teigia nesančios pasiruošusios naujiems tvarumo reikalavimams ir teisiniam jų reglamentavimui, tokiems kaip Tvarumo ataskaitų teikimas. Tai rodo, kad sektoriui dar reikia daug pastangų, siekiant prisitaikyti prie griežtėjančių taisyklių.

Tvarumas Lietuvos logistikoje yra neišvengiamas procesas, kurį skatina tiek reguliaciniai reikalavimai, tiek visuomenės lūkesčiai. Nors sektorius susiduria su iššūkiais, tokiais kaip finansiniai kaštai ir teisinio reguliavimo sudėtingumas, žaliosios praktikos, tokios kaip elektrinių transporto priemonių naudojimas ir maršrutų optimizavimas, jau duoda teigiamų rezultatų. Siekiant užtikrinti ilgalaikį augimą ir konkurencingumą, Lietuvos logistikos įmonės privalo toliau investuoti į tvarumo iniciatyvas ir bendradarbiauti su vyriausybe bei ES institucijomis.