Nuo atlyginimo iki pensijos: kaip kaupiami pensijų apskaitos vienetai

Nuotrauka Sam.lrv.lt

Kalbant apie senatvės pensiją, dažnai girdimas terminas – pensijų apskaitos vienetai. Nors jis gali atrodyti sudėtingas, jo reikšmė labai paprasta: būtent apskaitos vienetai parodo, kokio dydžio bus individualioji žmogaus pensijos dalis.

Pensijų apskaitos vienetai svarbūs ne tik tiems, kurie dar dirba ir planuoja savo finansinę ateitį pensijoje. Jie aktualūs ir dabartiniams pensijų gavėjams, taip pat žmonėms, svarstantiems pasitraukti iš antros pensijų kaupimo pakopos. Pastariesiems kyla praktinis klausimas – kiek papildomų apskaitos vienetų bus įgyta už į „Sodrą“ pervedamas lėšas.

Viena pensija – dvi dalys

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Abi jos skaičiuojamos skirtingai ir skirtingai lemia galutinį pensijos dydį.

Bendroji pensijos dalis pirmiausia priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai skiriama senatvės pensija.

Jeigu žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Jeigu stažas didesnis nei būtinasis, bendroji dalis proporcingai didėja – ji apskaičiuojama lyginant turimą stažą su būtinuoju.

2026 metais bazinė pensija siekia 327,91 euro. Tai reiškia, kad žmogus, sukaupęs nuo 15 iki 34,5 metų stažo, gauna būtent tokio dydžio bendrąją pensijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis turėjo darbo metu. Vis dėlto tai ne visas jo pensijos dydis. Prie bendrosios dalies dar prisideda individualioji dalis, kurią apskaičiuojant didžiausią reikšmę turi pensijų apskaitos vienetai.

Pensijų apskaitos vienetai, dar vadinami taškais, parodo, kokią įtaką būsimos pensijos dydžiui turi žmogaus darbo pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai skiriama pensija.

2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė yra 8,11 euro. Individualioji dalis apskaičiuojama sukauptų vienetų skaičių dauginant iš šios vertės.

Kodėl apskaitos vienetai lemia pensijos skirtumus?

Palyginkime du žmones, kurie abu:

• išeina į pensiją 2026 metais;
• turi šiais metais būtinąjį 34,5 metų stažą.

Abiem atvejais jų bendroji pensijos dalis yra vienoda – 327,91 euro.

Skirtumas atsiranda individualiojoje dalyje. Tarkime, žmogus, kuris visus 34,5 metų dirbo už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, įgijo 20 apskaitos vienetų.

Skaičiuojant individualią pensijos dalį, jo apskaitos vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės:

20 × 8,11 = 162,20 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija, sudėjus bendrąją ir individualią dalis, yra:

327,91 + 162,20 = 490,11 euro per mėnesį.

Kitas žmogus, kuris taip pat dirbo 34,5 metų, visą gyvenimą gavo didesnes nei vidutines darbo pajamas ir sukaupė 55 apskaitos vienetus. Jo individuali pensijos dalis bus skaičiuojama taip:

55 × 8,11 = 446,05 euro individualiosios pensijos dalies.

Visa jo pensija siekia:

327,91 + 446,05 = 773,96 euro per mėnesį.

Nors abu žmonės dirbo tiek pat metų, jų pensijų dydžius lėmė skirtingos pajamos ir nuo jų sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip įgyjamas vienas pensijų apskaitos vienetas?

Vienas pensijų apskaitos vienetas įgyjamas, kai per metus sumokama pensijų socialinio draudimo įmokų nuo pajamų, kurios lygios 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

2026 metais VDU, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 2 312,15 euro. Tai reiškia, kad tokį atlyginimą per mėnesį gaunantis žmogus per metus uždirba 27 745,80 euro.

Pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas yra 8,72 proc. Todėl per metus nuo tokio atlyginimo sumokama 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Vadinasi, vienam pensijų apskaitos vienetui įgyti per metus reikia sumokėti 2 419,43 euro pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip pinigai iš antros pakopos virsta pensijų apskaitos vienetais?

Jei žmogus nusprendžia baigti kaupimą antroje pakopoje pereinamuoju laikotarpiu, už jį mokėtos valstybės ir „Sodros“ įmokos grįžta į „Sodrą“ ir paverčiamos jo pensijų apskaitos vienetais.

Šios lėšos konvertuojamos į pensijų apskaitos vienetus pagal tą pačią formulę kaip ir kasmet mokamos įmokos.

Pavyzdžiui, jeigu į „Sodrą“ pervedama 5 000 eurų, ši suma padalijama iš 2 419,43 euro. Tokiu atveju žmogus papildomai įgyja 2,06 pensijų apskaitos vieneto, kurie vėliau didina jo individualiąją pensijos dalį.

Į šiuos papildomus vienetus bus atsižvelgta atnaujinant pensijos dydį už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo įgyti.

Pavyzdžiui, jei valstybės ir „Sodros“ įmokos sugrįš į „Sodrą“ 2026 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2027 metų. Jei įmokos sugrįš 2027 metais, pensija bus perskaičiuota nuo 2028 metų.

Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė kasmet indeksuojama, todėl jo įtaka pensijos dydžiui laikui bėgant kinta.

Kur pamatyti savo apskaitos vienetus?

Prisijungę prie asmeninės paskyros https://gyventojai.sodra.lt , žmonės gali matyti:

• kiek pensijų stažo yra sukaupę;
• kiek pensijų apskaitos vienetų turi.

Ši informacija pagrindiniame paskyros puslapyje atnaujinama kas pusę metų.

Jei žmogus nori sužinoti naujausią informaciją, prisijungęs prie paskyros jis gali suformuoti suvestines apie savo socialinio draudimo stažą (REP.02) ir pensijų apskaitos vienetus (REP.49).